Vilius Šapoka: Lietuvoje daug dirbantieji neišlipa iš skurdo

„Smarkiai dirbantys žmonės visgi negali išlipti iš skurdo, tai yra didesnė problema. Dalis tų, kurie sukaupia turtus, tą padaro nesąžiningai, dėl korupcijos, sukčiavimo, dėl elementarių vagysčių“, - Vilniuje vykstančioje konferencijoje apie pajamų nelygybę žurnalistams sakė V. Šapoka.

Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, siekiant mažinti pajamų nelygybę reikia pirmiausiai susidoroti su šešėline ekonomika.

„Mes galime vartytis kūlversčiais, bet nieko nepavyks, kada ketvirtadalis ekonomikos yra šešėlyje“, - tikino V. Vasiliauskas.

Jis tikino, kad problema yra visuomenės požiūris bei netinkamas mokesčių administravimas.

„Pirmiausiai negerai yra su mūsų galva ir galva tų, kurie taip šneka. Mokesčių nemokėjimas yra vagystė ir kol mes visoje valstybėje tai toleruosime, kol vyraus toks požiūris, kad, ai, nesumokėjau, kol nueina byla iki sprendimo, gana porą metų lygtinai. (...) Mes nesame drakonų valstybė, kur atima viską per mokesčius. Du esminiai momentai - sistema kaip tokia vietomis neveikia, ir antras dalykas - negali būti selektyvaus mokesčių administravimo, kuris, drįstu teigti, iki neseno laiko buvo“, - teigė V. Vasiliauskas, paklaustas, kodėl vengiama mokėti mokesčius.

Anot jo, dėl korupcijos, kai vienas asmuo daug dirba, tačiau nesukaupia turto, o kitas - nelegaliai susikrauna turtus, skatina socialines problemas, nepasitenkinimą valstybe ir emigraciją.

Anot centrinio banko vadovo, šalyje būtina pertvarkyti mokesčių sistemą, pensijų fondus bei švietimo sistemą.

Eurostato duomenimis, Lietuvoje pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir toliau auga. 2012 metais po 20 proc. daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų pajamos skyrėsi 5, o 2016 metais - jau 7 kartus. Bendrijos vidurkis yra 5 kartai.

Be to, skurde gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas, didelė jų dalis - dirbantys, tačiau gaunantys mažas pajamas, taip pat bedarbiai ir pensininkai, teigia Lietuvos bankas.

Anot centrinio banko, pajamų nelygybę mažintų didesnis biudžeto perskirstymas. Pagal biudžeto ir BVP santykį pernai Lietuva buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje: pagal surenkamas pajamas (34,5 proc. BVP) - trečia nuo pabaigos, o pagal išlaidas (34,2 proc. BVP) - priešpaskutinė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.