Viešieji pirkimai: ateina galas nesąžiningiems teikėjams?

Viešųjų pirkimų procedūrų mėsmalėje vis dar dažnas atvejis, jog nemažus pirkimus laimi vieną darbuotoją turinčios įmonės, kurios nupirktas paslaugas atlikti perduoda vadinamajai bendrovei vėliavnešei. Uostamiesčio teisininkai įsitikinę, jog tai galima laikyti įstatymų spraga - konkursuose sąžiningos, visus mokesčius mokančios ir už antrinių įmonių nesislepiančios bendrovės turi varžytis su ne visai sąžiningais veikėjais.

Įstatymas galioja ne visiems

Klaipėdos advokatų kontoros "Averus" teisininkas Rokas Zaleskis "Vakarų ekspresui" tvirtino, jog viešuosiuose pirkimuose dažnai pasitaiko situacijų, kai pasiūlymus dėl paslaugų teikimo teikia bendrovės, kurios tų paslaugų teikti neketina.

"Tokias bendroves galima vadinti "vėliavnešėmis", nes laimėjimo atveju visas paslaugas už jas teikia ir realiai sutartį vykdo subteikėjai, kurie dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, negali patys savarankiškai pateikti pasiūlymų", - sako teisininkas.

Esą dar prieš 3 metus tokia spraga buvo pastebėta ir bandyta taisyti, tačiau pataisymas galiojo ne visiems. 2013 m. spalio 22 d. buvo pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir nustatyta, kad darbų pirkimo atveju pagrindinius darbus turi atlikti pats rangovas, o subrangovai gali atlikti tik nepagrindinius darbus.

"Tačiau ši nuostata galioja tik darbų pirkimo atveju, todėl paslaugų teikimo ar prekių tiekimo atveju vis dar yra išlikusi galimybė pasiūlymus teikti bendrovėms "vėliavnešėms", - pastebi R. Zaleskis.

Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. yra nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms išsiaiškinti, ar teikėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Tam, kad įgyvendintų šią pareigą ir apsisaugotų nuo bendrovių, realiai neteikiančių paslaugų, perkančiosios organizacijos gali nustatyti, jog pasiūlymus teikiantys teikėjai ir jų subteikėjai turėtų siūlomų paslaugų teikimo patirties ir būtų finansiškai pajėgūs. Be abejo, šie reikalavimai turi būti protingi, ne per aukšti ir atitikti perkamų paslaugų pobūdį.

"Tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija nenustato finansinio pajėgumo ar patirties reikalavimų, gali kilti rizika, jog paslaugas teiks bendrovė, neturinti reikiamų įgūdžių ar turinti finansinių problemų", - galimas rizikas įvardijo teisininkas.

Laimi nesąžiningi

Šioms mintims pritaria ir advokatų kontoros "Damulevičius ir Damulevičiūtė-Jakimavičienė" advokato padėjėja Eglė Morkūnienė. Anot specialistės, šiuo metu galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas neužkerta kelio viešuosiuose konkursuose netiesiogiai dalyvauti įmonėms, kurios yra skolingos valstybei, restruktūrizuojamos ar net bankrutuojančios, prieš tai neįvykdžiusios ar netinkamai įvykdžiusios viešojo pirkimo sutartis.

"Mano nuomone, esminė Viešųjų pirkimų įstatymo spraga yra leidimas teikėjui neribotai remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais bei perkančiajai organizacijai suteikiama teisė netikrinti subteikėjų kvalifikacijos. Šia labai paprasta schema naudojasi daugybė nesąžiningų verslo subjektų. Jie, prisidengę fiktyviomis ir veiklos nevykdančiomis įmonėmis, dalyvauja viešuosiuose konkursuose kaip pagrindiniai tų įmonių subteikėjai. Tokiu būdu yra apeinami to paties įstatymo numatyti draudimai, kuriais turėtų būti siekiama eliminuoti nesąžiningus ir nepajėgius vykdyti viešojo pirkimo sutartį tiekėjus iš viešojo pirkimo konkurso", - sako teisininkė.

Pastebima, jog prie tokios situacijos žymiai prisideda ir pačius viešuosius pirkimus organizuojančios valstybės įmonės, kurios labai siaurai aiškina įstatymą bei visiškai ignoruoja viešųjų pirkimų tikslus ir principus, dažnu atveju tiesiog užsimerkia prieš akivaizdžius nesąžiningumo atvejus.

"Džiugu yra tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau pradėjo formuoti teismų praktiką ir remdamasis viešųjų pirkimų tikslais bei principais išaiškino, kad perkančiosios organizacijos vis dėlto privalo patikrinti subteikėjo pajėgumą įvykdyti sutartį, jei jis yra restruktūrizuojamas. Mano nuomone, šis teismo išaiškinimas galėtų tapti pagrindu tolesnės teismų praktikos formavimui ir kitų nesąžiningų teikėjų pažabojimui", - pastebėjo ji.

Ateis galas?

Su minėtomis problemomis teko susidurti ir dienraščiui "Vakarų ekspresas". Viename iš VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros paskelbtų konkursų teko varžytis su uostamiesčio žmonėms pirmą kartą matoma ir girdima laikraščių leidyba užsiimančia bendrove. Kaip paaiškėjo vėliau, minima vieną darbuotoją turinti bendrovė buvo įkurta kitų leidėjų, kurie konkurse dalyvauti negalėjo dėl turimų didžiulių skolų valstybei.

Viešuosius pirkimus prižiūrinčios Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovai taip pat pripažįsta ne visai sąžiningą situaciją sąžiningų tiekėjų atžvilgiu, nors dėl įsisukusių teismų ir nesutiko komentuoti konkrečios situacijos.

"Taip, dabar galiojantis viešųjų pirkimų įstatymas numato galimybę perkančiosioms organizacijoms išskirti tik pagrindinius darbus, kuriuos rangovas atlikti turės pats ir negalės perduoti subrangovams. Tačiau perkant prekes ir paslaugas dabar galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme tokios galimybės nėra numatyta", - sakė VPT atstovė spaudai Vita Ramanauskaitė

Pasak jos, Seimas artimiausiu metu spręs dėl naujos redakcijos minimo įstatymo priėmimo. Jo projekte numatyta, kad perkančioji organizacija galės nurodyti, kurias esmines užduotis perkant darbus, paslaugas ir prekes (kai jas reikia montuoti) turės atlikti pats pasiūlymą pateikęs interesantas.