Vieni senjorai lygesni už kitus

Žemiau skurdo ribos

Statistikos departamento viešai paskelbtais duomenimis, 2016 m. 30,6 proc. senatvės pensininkų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Didžiausias skurdo rizikos lygis - 27,7 proc. - buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje ir, palyginti su 2015 metais, padidėjo 2,7 proc. Vidutinė senatvės pensija 2015 m. buvo 244,5 euro ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar net šiek tiek didesnę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos. Skurdo rizikos riba 2016 m. buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 593 eurai - šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų.

„Sodros“ pateiktais duomenimis, pernai spalį 81 717 senjorų, turinčių būtinąjį stažą, gavo mažesnes nei 200 eurų senatvės pensijas, 88 288 senjorai - 200-225 eurų, 86 413 - 225-250 eurų, 73 937 - 250-275 eurų, 59 226 - 275-300 eurų, 74 430 - 300-350 eurų, 61 023 - didesnes nei 350 eurų senatvės pensijas.

Seimo rezoliucijos dėl pensijų sistemos peržiūros projekte N.Puteikis akcentuoja, kad, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai paskelbtais duomenimis, minimalių poreikių krepšelio, būtino išgyvenimui, dydis 2016 m. kainomis siekė 238 eurus per mėnesį.

Jokios lygybės

Nacionalinė teismų administracija skelbia, kad praėjusių metų ketvirtajame ketvirtyje vidutinis teisėjų valstybinės pensijos dydis buvo 911,39 euro, šias pensijas gavo 174 asmenys ir, kaip nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kartu su valstybinėmis jie gauna ir senatvės pensijas, nes teisėjų valstybinės pensijos skiriamos tik sukakus senatvės pensijos amžių.

Seimo kanceliarijos duomenimis, pernai gruodį 1266 eurų signataro rentas gavo 71 asmuo, 316 eurų signataro našlių rentas - 14 asmenų ir, kaip nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pagal 2016 m. pateiktas statistines ataskaitas, 2015 m. 84 proc. signatarų rentų gavėjų ir 100 proc. signatarų našlių rentų gavėjų kartu gavo ir valstybines socialinio draudimo pensijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinis rentos buvusiems sportininkams dydis 2016 m. lapkritį buvo 1182 eurai, dalis iš šias pensijas gaunančių asmenų kartu gavo ir vieną arba dvi valstybines socialinio draudimo pensijas: 25 - senatvės (vidutinis dydis buvo 294,02 euro), 2 - invalidumo (vidutinis dydis 180,21 euro), 5 - netekto darbingumo (vidutinis dydis 173,30 euro), 3 - ištarnauto laiko (vidutinis dydis 189,76 euro), 6 - senatvės (vidutinis dydis 369,18 euro) ir našlių po 95 metų (vidutinis dydis 24,95 euro), 1 - senatvės (280,95 euro) ir našlių iki 95 metų (21 euras), 3 - invalidumo (vidutinis dydis 260,76 euro) ir našlaičių (vidutinis dydis 156,56 euro), 1 - netekto darbingumo (288,69 euro) ir našlių po 95 metų (21 euras).

Kitur taip nėra

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad yra asmenų, kurie gauna po dvi valstybines ir po vieną arba dvi valstybines socialinio draudimo pensijas. Pvz., pernai 2502 asmenys vienu metu gavo senatvės (vidutinis dydis 413,82 euro) ir mokslininkų (vidutinis dydis 148,87 euro) pensijas, 26 asmenys - senatvės (vidutinis dydis 254,65 euro), pareigūnų (vidutinis dydis 210,43 euro) ir pareigūnų našlių ir našlaičių (73,65 euro) pensijas, 443 asmenys - senatvės (vidutinis dydis 390,27 euro), našlių po 95 metų (vidutinis dydis 25 eurai) ir mokslininkų (146,68 euro) pensijas ir t.t.

Seimo kanceliarija, atlikusi pensijų sistemų ES tyrimą, nustatė, kad su įmokomis nesusijusios pensinės išmokos kitose ES valstybėse yra mokamos tik tais atvejais, kai tai objektyviai būtina siekiant užtikrinti minimalų pragyvenimą asmenims.

Ragina praregėti

Visus šiuos skaičius rezoliucijos projekte pateikęs N.Puteikis akcentuoja, kad įteisinta didžiulė neteisybė, nes vieni senjorai gyvena žemiau skurdo ribos, o kiti gauna net po kelias solidžias pensijas, todėl ragina Vyriausybę nedelsiant inicijuoti neįmokinių valstybinių pensijų bei išmokų sistemos peržiūrą. N.Puteikis taip pat Seimo valdybą ragina sudaryti darbo grupę, kuri parengtų reikiamus įstatymų pakeitimus.

„Rezoliucijos projekto tikslas buvo atskleisti egzistuojančią neteisybę, kai visą gyvenimą dirbusi bibliotekininkė ar medicinos seselė senatvėje vos išgyvena, o koks nors teisėjas ar pareigūnas užsitikrina orią senatvę, nes skirtumas tarp gaunamų pensijų - net iki 12 kartų. Rezoliucijos projektu aš visai visuomenei ir visiems politikams norėjau parodyti, kas dedasi pensijų sistemoje, nes nė viena valstybinė institucija tokių skaičių vienoje vietoje neturi ir nemato bendro vaizdo. Aš nesakau, kad visas tas perteklines pensijas reikia atimti, tačiau tokia akivaizdi neteisybė negali egzistuoti“, - akcentavo N.Puteikis.

Gal KT susigės?

Tiesa, parlamentaras įtaria kad, jei bus pasikėsinta į kelias dideles pensijas gaunančių asmenų, pavyzdžiui, teisėjų pajamas, pastarieji iškart puls pasinaudoti Konstituciniam Teismui suteiktomis galiomis ir įrodinėti, jog tai prieštarauja Konstitucijai.

„Išeina toks paradoksas: Seimas priima įstatymą, kad žmogus negali gauti daugiau nei dviejų pensijų, o Konstitucinis Teismas išaiškina taip, kad vienas žmogus gali gauti ir keturias pensijas, jei yra dirbęs vidaus reikalų sistemoje, jei yra sulaukęs senatvės pensijos, yra dirbęs bendros kompetencijos teisme ir Konstituciniame Teisme, todėl dar gauna ir teisėjo bei konstitucinio teisėjo valstybines pensijas. Tokie atvejai prieš kelerius metus buvo paskelbti ir paaiškėjo, kad kai kurie asmenys gaudavo bendrą 11 tūkst. litų pensiją. O tuo metu neįgalūs asmenys, sulaukę pensinio amžiaus, privalo rinktis tik vieną iš pensijų. Tai yra diskriminacija - vieni privalo rinktis, o kiti gauna viską“, - sakė N.Puteikis.

Aldona Marija GEDVILIENĖ, Lietuvos pensininkų susivienijimo prezidentė:

Mūsų Vyriausybė, Seimas pri-iminėja sprendimus, kuriuos palaiko prezidentė ir kuriais didinamos prokurorų, teisėjų pajamos. Kitaip tariant, juos visaip paperka, kad šie nematytų, kuo politikai užsiiminėja. Ir koks to rezultatas? Kiti pensininkai, ypač vieniši, yra gerokai žemiau skurdo ribos. Ir niekam tai nerūpi. Aš jau 15 metų visiems apie tai rašau, bet rezultato - jokio. Siaubinga tragedija, kai žmonės negali iš savo pensijos išgyventi, o teisėjai ir prokurorai gauna po kelias pensijas.

Dalis žmonių yra tokių, kuriems padeda vaikai ar anūkai. O jei neturi, kas galėtų padėti? Aš vieną kaimynę iš savo pensijos šelpiu, nes žinau, kad ji kitaip neišgyventų. Mūsų jau toks amžius, kad reikia daug pinigų vaistams, kainuoja buto išlaikymas, tad iš maisto kruopas tik daug kas teįstengia įpirkti. Kodėl taip yra? Nes tie, kas priiminėja įstatymus, kitų neužjaučia, nes žino, kad ir senatvėje su tokiomis problemomis nesusidurs.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“