Lietuvoje ir jos kaimyninėse šalyse elektros energija pigo dėl sumažėjusios paklausos ir išaugusios hidroenergijos gamybos Latvijoje. Lietuvoje jos kaina sumažėjo 3,3 proc., Suomijoje nukrito 2,4 proc. iki 15,16 ct/kWh, o Estijoje – 4,4 proc. iki 14,95 ct/kWh. Danijoje ir Norvegijoje vidutinė momentinė elektros energijos kaina, lyginant su kovu, paaugo.
„Latvijoje per pavasario atlydį pagaminama labai daug pigios hidroenergijos, kurios dalis yra parduodama ir Lietuvoje. Tuo metu daugiau energijos išgaunama ir Lietuvos hidroelektrinėse. Taigi, balandį buvo susidariusi situacija, kai rinkoje staiga atsirado daug pigios elektros energijos ir tai paveikė vidutines jos kainas“, – sakė „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas.
Jo teigimu, vidutinėms mėnesio elektros energijos kainoms dar labiau sumažėti nebuvo galimybių. „Elektros energijos poreikis balandžio pradžioje buvo labai aukštas ir pradėjo kristi tik antroje mėnesio pusėje, kai atslinko šilti orai. Tik tuomet prasidėjo ir atlydys, atnešęs mažesnes elektros energijos kainas“, – teigia „Enefit“ vadovas.
Žaliavinės naftos kaina per mėnesį nukrito 7 proc. iki 102,4 JAV dolerių (268,98 lito) už barelį mėnesio pabaigoje. Balandį šiek tiek sumažėjo ir akmens anglies kainos. Mėnesio pabaigoje jų kaina siekė 92,65 JAV dolerio (243,73 lito) už toną – 0,02 JAV dolerio (0,05 lito) mažiau nei mėnesio pradžioje.
Taršos leidimų kainos kritimas balandį buvo rekordiškai didelis. Per mėnesį jų kainos sumažėjo 35 proc. iki 10,36 lito už toną, tačiau šis sumažėjimas elektros kainoms didelės įtakos nepadarė dėl santykinai mažos taršos leidimų kainos. Šį kainų kritimą lėmė Europos Parlamento sprendimas atmesti įstatymo projektą, kuriuo siekiama iš rinkos pašalinti leidimų perteklių ir padidinti kainas.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą