Vežėjus iš Lietuvos veja draudikai

Pernai Lietuvos darbo birža išdavė leidimus dirbti 6873 užsieniečiams. 92 proc. trečiųjų šalių piliečių, gavusių tokius leidimus, yra tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai.

Draudikų nuomone, dalis trečiųjų šalių piliečių didina juos samdančių įmonių riziką, nes stokoja tarptautinių pervežimų patirties, profesionalumo.

„Mūsų bendrovės statistika rodo, kad į eismo įvykius, kuriuose patiriamos didelės žalos (10 tūkst. eurų ir didesnės), patenka apie 50 proc. daugiau Rytų šalių piliečių nei lietuvių. Taip pat gana sudėtingas tampa bylų, kuriose dalyvauja šie asmenys, administravimas - pasitaiko atvejų, kai vairuotojai, patekę į eismo įvykį, tiesiog pasišalina iš jo vietos ir dingsta be žinios“, - sako draudimo bendrovės BTA transporto draudimo produktų vadovas Gediminas Radavičius.

Pasak jo, vidutinė vilkikų ne Lietuvoje patiriama žala yra apie 2800 eurų, tačiau Didžiojoje Britanijoje ji viršija kitų valstybių vidurkius. Mat čia labai dažnai reikalaujama ir neturtinės žalos atlyginimo. Pavyzdžiui, didžiausia BTA administruojamos bylos žala dėl nepatyrusio Lietuvos įmonės vilkiko vairuotojo sukelto eismo įvykio gali siekti apie 4 mln. eurų. Per šį įvykį buvo labai sunkiai sužalota mažametė mergaitė.

„Didėja transporto ir logistikos įmonių rizika, todėl neturėtų kelti nuostabos, kad draudimo pasiūlymai drausmingai ir nedrausmingai važiuojančioms įmonėms skiriasi net iki 6-7 kartų“, - akcentuoja G.Radavičius.

Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentui Erlandui Mikėnui draudikų argumentai dėl paslaugų kainų didinimo tik juoką kelia: „Draudimo kainos buvo drastiškai išaugusios jau prieš keletą metų. O dabar, kai šiuo klausimu domisi Konkurencijos taryba, juokinga verkšlenti, esą daugiau nuostolių patiriama dėl to, kad dirba vairuotojai iš trečiųjų šalių, o jų darbdaviai pakeitė kelionių kryptis. Tie užsieniečiai vairuotojai pas mus dirba jau apie 10 metų, o naujoko niekas iš karto nesodins prie vairo ir nesiųs į Vakarų Europą. Gal jis aferistas - parduos krovinį, paliks transportą ir pabėgs? Draudikas tokių nuostolių nedengia - tai yra pačios įmonės bėda. Pirmiausia nauji vairuotojai keliauja su patyrusiais, kurie parodo įmonės darbo tvarką. Nėra pas mus to, ką piešia draudikas.“

E.Mikėnas įtaria, kad draudimo paslaugų kainas augina arba galimi susitarimai tarp draudikų, arba prastas žalų administravimas. Pasak jo, įmonės, kurios steigia užsienyje savo filialus ir perkelia verslą iš Lietuvos, civilinės atsakomybės draudimą vienam automobiliui įsigyja už 1000, daugiausia - 1500 eurų.

„O pas mus pasiūlymai prasideda nuo 2,5 tūkst. eurų automobiliui, jei važiuoja į Jungtinę Karalystę - viršija net ir 5 tūkst. eurų, - tvirtino E.Mikėnas. - Ta pati BTA, kurios pagrindinė įmonė yra Latvijoje, ten įmones draudžia gerokai pigiau. Tuomet aš nesistebiu, kai mažos šeimyninės įmonės, turinčios iki penkių automobilių, nedraudžia civilinės atsakomybės arba draudžia ne visas mašinas. Iš kur jiems paimti tokius pinigus?“

Vis dėlto Lietuvos banko renkama statistika rodo, kad tarptautiniai vežėjai kasmet sudaro vis daugiau privalomojo draudimo sutarčių: 2013 m. jų buvo 17,7 tūkst., o 2015 m. - daugiau kaip 27 tūkst. Šią tendenciją patvirtino ir Transporto priemonių draudikų biuro, kuris kompensuoja nuostolius nukentėjusiems nuo neapsidraudusių eismo įvykių kaltininkų, direktoriaus pavaduotojas Tomas Rudzkis.

„Tiesa, neaišku, kiek tvari bus ši tendencija. Pastaruoju metu pranešama, kad įvykių skaičius mažėja, tačiau didėja vidutinė vieno įvykio žalos suma“, - atkreipė dėmesį T.Rudzkis.

Civilinę atsakomybę apdraudusių šalies krovinių vežėjų eismo įvykius užsienyje ir jų draudikų atlygintą žalą galite palyginti diagramoje.

Prievolės draustis nevykdžiusių įmonių vilkikų vairuotojai, Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, 2014 m. buvo kalti dėl 231 (Lietuvoje - 17) eismo įvykio, nukentėjusiesiems išmokėta 840,1 tūkst. eurų. 2015 m. dėl 94 (Lietuvoje - 12) eismo įvykių buvo atlyginta 325,3 tūkst. eurų žalos. Vidutinė eismo įvykio žala 2014 m. buvo 3637 eurai, tačiau atskirose šalyse ji skyrėsi kelis kartus: Rusijoje ji buvo 902 eurai, Lietuvoje - 1089 eurai, o Jungtinėje Karalystėje - 5687 eurai.