Verslo pozicija: „Turime leisti žmonėms uždirbti“

Kol politikai aiškinasi su profsąjungomis ir darbuotojais, ar nesugrius šalies ekonomika pakėlus minimalų atlyginimą 20 ar daugiau eurų, žinomas šalies verslininkas, „Norfos“ įmonių grupės ir bendrovės „Rivona“ vadovas Dainius Dundulis drąsiai iškėlė idėją minimalų atlyginimą padidinti iki 600 eurų. Verslininkas įsitikinęs - tai visiškai realu, o valstybė tik išloštų. „Vakaro žinios“ kalbėjosi su prekybos sferoje daugiau kaip du dešimtmečius dirbančiu D.Dunduliu apie tai, kas padėtų pakelti žmonėms atlyginimus.

- Kalbėdamas apie idėjas Lietuvai pasiūlėte gana drąsiai - 600 eurų siekiantis minimalus atlyginimas. Dažnas politikas tuojau pat atšautų, kad tai nerealu?

- Manyčiau, kad ir tie 600 eurų dar būtų per mažai, nes minimalus atlyginimas tikrai turi kilti. Tiesiog artimiausiu laikotarpiu tai būtų įveikiama suma. Žinoma, aš nekalbu apie tai, kad nuo kitų metų pradžios reikėtų pasiekti tuos 600 eurų, bet juk galima bent kas ketvirtį kelti minimalų atlyginimą po 50 eurų ir per keturis ketvirčius pasiekti 200 eurų padidinimą. Verslas galėtų prisiimti 100 eurų atsakomybę, o kita suma galėtų būti iš valstybės - mokesčių sumažinimo principu. Taip prisidėtų abi pusės.

- Turite daugiau kaip 3000 darbuotojų. Ar jūsų įmonė būtų pajėgi įgyvendinti šią idėją?

- Reikia suprasti, kad kaskart pakėlus atlyginimus, iš paskos pakyla ir kainos. Jeigu mes norime, kad žmonės uždirbtų gerus atlyginimus, kainos turi būti aukštesnės. Pavyzdžiui, jei pakeltume kainas 1 proc. ir visas papildomas pajamas atiduotume savo žmonėms, darbuotojams galėtume pakelti atlyginimus apie 15 proc. Ir tai būtų tik 1 proc. kainų pakėlimas. „Norfos“ darbuotojų atlyginimų vidurkis su pajamų mokesčiu dabar yra 677 eurai, o pakėlę kainas tuo 1 proc. darbuotojams galėtume mokėti kone 778 eurus. Tai rodo, kad kylant atlyginimams kyla ir kainos, bet kainos nepakyla tiek, kiek pakyla atlyginimai. Svarbu viską daryti laipsniškai.

- Bet šiandien politikai nustato minimalų atlyginimą, dažnai, kaip tyčia, artėjant rinkimams, o tada jau nebepaliekama ir verslui laiko pasiruošti.

- Taip, man irgi nepatinka, kai lieka dvi savaitės ir mes sužinome, kad reikės kelti atlyginimus. Yra buvę tokių istorijų. Geriau patvirtinkite, kad štai kitais metais kas ketvirtį verslui reikės kelti atlyginimus po 25 ar 50 eurų. Aš žinau, kad susitvarkysiu.

Turime suprasti, jei neleisime žmonėms uždirbti, jie neturės galimybių nupirkti mūsų ir jūsų gaminamos ar parduodamos produkcijos. Susidaro užburtas ratas: nenori mokėti, tai nieko ir neparduosi. Todėl aš nelabai suprantu mažųjų verslininkų pozicijos, kad jie negali pakelti atlyginimų. Taip, gal konkrečiu momentu negali, bet juk taip mes didiname žmonių perkamąją galią. O tai taip pat grįš atgal mums patiems.

Aš suprantu, kad lengva kritikuoti, gal aš neturiu visos informacijos. Bet pagrindinė girdima idėja net ir dabar aktualia medikų algų kėlimo tema yra „duokite pinigų, nes biudžetas per mažas“. Tačiau mažai kas kalba apie sveikatos apsaugos efektyvumo rodiklius, apie tai, kokie pinigai ateina iš biudžeto, kiek iš jų gauna gydytojas ir kur nusėda likusieji. Pvz., šiuo metu Lietuvoje perskirstymo rodiklis siekia 28 proc. O jeigu pradėtume perskirstyti kokius 32 ar 34 proc. BVP, Lietuvoje, sako, būtų toks gyvenimas kaip Vakarų valstybėse. Aš tikrai nieko prieš sumokėti kelis papildomus procentus, bet ar nuo to, kad jie pasieks biudžetą, mūsų pensininkai gaus tas tūkstantines pensijas, kokias gauna pensininkai Vakaruose. Kalbama, kad nesurenkame tokio biudžeto kaip kitose šalyse, bet mūsų senjorų gyvenimo kokybė atsilieka kokius 5 ar 6 kartus nuo Vakarų šalių. Tai aiškiai rodo, kad mūsų pinigai keliauja visai ne ten, kur jie turėtų keliauti. Nes pagrindiniai prioritetai yra kelių tiesimas ir pastatų statyba, bet kad paskui tie pastatai stovi tušti, niekam nebeįdomu...

Mes privalome mokėti mokesčius ir dėl to neturi kilti jokių klausimų, bet iš tų pinigų ir ugniagesiai turi uždirbti orius atlyginimus, ir policijos pareigūnai. Neturi būti taip, kad tie pinigai nuteka į šonus, o tie, kurie iš tikrųjų dirba, tų pinigų ir nemato.

- Perskaičius jūsų idėjas Lietuvai, tarp kurių yra ir 600 eurų siekiantis minimalus atlyginimas, ir sekmadieniais nedirbantys prekybos centrai, iš šalies atrodo, kad jums pačiam tai turėtų būti nenaudinga...

- Dėl darbo sekmadieniais viskas daug paprasčiau. Juk žmonės suvalgo tiek, kiek jiems reikia, nepriklausomai nuo to, kaip dirba parduotuvės. Jei prekybininkai nedirbs sekmadieniais, vargu ar žmonės valgys mažiau ir mažiau pirks. Tiesiog žmonės į parduotuvę eis ne 7 dienas, o 6 dienas per savaitę, bet produktų kiekį nupirks greičiausiai tokį patį kaip iki šiol. Tad mes nieko nepralošime, nebent parduosime šiek tiek mažiau vaisių ar alkoholio, tačiau sutaupysime elektros, kitų išteklių ir pelnysime svarbiausią dalyką - savo darbuotojų pagarbą.

- O darbas švenčių dienomis?

- Nuomonė tokia pati. Žinoma, aš nesakau, kad Joninės nėra šventė, bet nemanyčiau, kad šią dieną prekybininkams būtina nedirbti. O per pagrindines šventes, turiu omenyje Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas, manau, tikrai galėtume nedirbti. Tiesą sakant, mes ir nebedirbame. Per šias Velykas jau nedirbome, per šias Kalėdas ir Naujuosius taip pat visiškai nedirbsime. Suprantu, kad šioks toks nuostolis bus, tačiau tikrai yra ir privalumų.

- Dažnai smulkieji verslininkai skundžiasi, kad juos valdžia spaudžia visokiais reikalavimais, o didžiuosius prekybininkus palaiko. Jaučiate tą palaikymą?

- Esu įsitikinęs, kad mus muša kur kas daugiau. Tik mes gal turime daugiau jėgų gintis? Smulkusis verslas neturi tiek daug galimybių. Manau, sukurtas įvaizdis, neva verslininkai yra labai blogi. Tačiau verslininkai po truputį jau išauga, nors vis dar vyksta valdžios žmonių ir verslininkų supriešinimas. Vis dar manoma, esą kuo daugiau valdžios žmonės apjuodins verslininkus, tuo geriau atrodys.

Aš nesuprantu, kodėl valdžioje nėra patarėjų iš verslo srities. Argi ne verslininkai geriausiai žino, kaip suorganizuoti efektyvų darbą, tvarkytis su pinigais. Man atrodo, šiandien verslininkai vis dar yra galva aukščiau už daugelį valdininkų. Juk verslininkai suneša biudžetą, prisideda ES, o tada jau valdžia paskirsto.

- Kaip vertinate neseniai Seime iškeltą idėją keisti Konkurencijos įstatymą, įtvirtinant nuostatą, kad vienas verslo subjektas negalėtų užimti daugiau nei 10 proc. rinkos?

- Kiekvienas tinklas nemažą dalį parduotuvių nuomoja. Tad jeigu iš tikrųjų reikėtų susimažinti, visi tinklai bandytų atsisakyti nuomojamo nekilnojamojo turto, tad automatiškai rinkoje susidarytų komercinio nekilnojamojo turto perteklius. Tada automatiškai kristų kainos ir galėtų ištikti komercinio nekilnojamojo turto krizė.

- Gal tai būtų puiki proga ateiti naujiems užsienio tinklams?

- Užsienio tinklų yra labai daug, tačiau daugelis jų turi savo koncepcijas, daug metų dirba pagal savo strategiją, todėl tikimybė, kad jie imtų naudotis kažkur atlikusiu turtu, yra apie 50 proc. Sakoma, kad užsienio tinklai yra tikras išsigelbėjimas, bet juk šiandien Lietuvoje jau turime tris užsienio tinklus: „Lidl“, „Iki“ ir „Rimi“. Tad ką gali pakeisti dar kokie du užsienio tinklai? Aš dirbu šioje srityje jau daugiau kaip 20 metų ir galiu drąsiai pasakyti, kad rinkoje turi įvykti kažkas globalaus, nes naujas tinklas kainas gali paveikti tik kokiu procentu. Pvz., jei kavos žaliava atpigs perpus, žinoma, kad kava atpigs ir pas mus, ir tame tinkle, kuris ateis.

- Jau kuris laikas viešai kalbama, kad įvedus eurą Lietuvoje kainos smarkiai kilo. Pastebėjote tokias tendencijas ar tai tik gyventojų iliuzija?

- Žinoma, kainų yra ir pakilusių, ir nukritusių. Pvz., pieno produktų kainos visose šalyse yra pakilusios dėl to, kad stipriai pakilusios žaliavinio pieno kainos, kurios per pastaruosius pusantrų metų išaugo beveik dvigubai. Kai tik įvedė eurą, pieno kainos tikrai buvo žemos, o jos pakilo ypač ryškiai per paskutinį pusmetį. Tad tai tikrai nesusiję su euru.

Tačiau pastebiu, kad paslaugų sektoriuje kainos tikrai stipriai pakilo. Galbūt aš neteisus, nes paslaugų sektoriuje nedirbu, bet už kirpimą litais aš mokėdavau apie 20-40 litų, o paskutinį kartą sumokėjau 20 eurų. Tai sukuria bendrą foną, neva viskas brango. Nors degalų kainos tikrai nėra smarkiai pakilusios, elektros - taip pat. Tiesa, labai pabrango vanduo.

- Dažnas gyventojas sako, kad produktų čia nebeįperka, todėl yra priverstas vykti apsipirkti į Lenkiją. Ar mes negalime konkuruoti su lenkiškomis kainomis?

- Šiuo metu nėra jokių galimybių, nes beveik visoms būtinosioms prekėms ten taikomas 5 proc. PVM. Aš esu linkęs abejoti, ar būtų kainų skirtumas tarp žalios mėsos pas mus ir Lenkijoje, jei Lietuvoje žalia mėsa taip pat būtų parduodama su 5 proc. PVM. O pas mus dar yra įvairių iškabos, pakuočių, lietaus mokesčių, nors niekas nenori to pripažinti. Nežinau, ar tokie mokesčiai yra Lenkijoje. Tad pirmiausia reikia lyginti visą mokestinę sistemą ir tik tada kalbėti apie PVM mažinimą ar kitus pokyčius.

O žmonės elgiasi taip, kaip jiems yra ekonomiškai naudingiau, ir tai yra normalu. Tačiau tai yra blogai valstybei ir visi tai puikiai suprantame. Lieka nenupirkti mūsų gamintojų gaminiai, lieka neįdarbinti žmonės ir į biudžetą nesumokėti mokesčiai. O ugniagesiai ir medikai apmokami iš to paties biudžeto. Bet negalime smerkti, kad žmonės taip elgiasi.

- Kaip manote, koks turėtų būti atlyginimas, kad Lietuvoje žmogus galėtų gyventi oriai, o ne tik turėti maistui ir mokesčiams?

- Visuomet norisi daugiau, bet šiandien atlyginimas į rankas turėtų būti apie 1000-1500 eurų. Žinoma, skirtingi darbai skirtingai apmokami. Pvz., gerai dirbanti parduotuvės darbuotoja turėtų gauti apie 700 eurų į rankas. Šiuo metu tokio darbuotojo atlygis siekia 500-600 eurų į rankas, tik vienetai gauna tuos 700 eurų.

Gydytojų, mokytojų ar panašius darbus dirbančiųjų atlyginimai turėtų kilti dar daugiau. Nes atlyginimas nulemia ne tik žmogaus gyvenimo kokybę, bet ir jo požiūrį į daugelį dalykų. Todėl man labiausiai nepatinka nuolatinės politikų kalbos. Nebekurkime tų programų, o tiesiog visi kartu galvokime, kaip galėtume padidinti atlyginimus. Taip, aš jau girdėjau kaltinimų, esą galiu padidinti atlyginimus, jei taip noriu, bet mes to negalime padaryti dėl konkurencijos. Man reikia, kad atlyginimus padidintume ne tik mes, bet ir mūsų konkurentai. Visi kartu turime stengtis, kad žmonės uždirbtų daugiau.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“