Verslo pastangas tapti socialiai atsakingam žlugdo netinkamas požiūris

Verslas Lietuvoje bando būti socialiai atsakingas, bet rinkodaroje tai neatsispindi – vis dar vyrauja požiūris, kad versle esama dėl pinigų. Taip LRT KLASIKAI sako strateginio valdymo ir rinkodaros konsultantė, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto Magistrantūros Tarptautinės rinkodaros ir vadybos programos vadovė Lineta Ramonienė. Anot jos, netinkama rinkodaros strategija kelia pasipiktinimą, to pavyzdys – Lietuvos aludarių gildijos dalyvavimas akcijoje prieš alkoholio vartojimą.

Norisi vartoti atsakingai

Tarptautinėje erdvėje pastebima tendencija, kad parduoda nebe seksas, o aktyvizmas, sako L. Ramonienė. Anot jos, tarptautinių, didelių verslų rinkodaros strategijos tampa socialinėmis strategijomis: „Įmonės rinkodaros ir socialinė strategijos tampa vienu tikslu. Visi nori, kad tai, ko siekiama socialinėje erdvėje, atsispindėtų ir rinkodaroje.“

Kaip tikina pašnekovė, tokį pokytį lemia daug veiksnių – politinė situacija, susiskaldymas pasaulyje, bendro sutarimo neradimas. „Daug įtakos turi ir vartojimas. Esame pavargę nuo beprasmio vartojimo, todėl norisi jį nukreipti prasmingesne kryptimi. Verslas į tai reaguoja ir siūlosi padėti vartoti atsakingiau, net prisidėti prie socialinių akcijų ir paremti tuos, kuriems ko nors trūksta. Tai, kad norime vartoti atsakingiau, lemia ir politinis, ir ekonominis klimatas“, – teigia L. Ramonienė.

Pasak L. Ramonienės, kad ir kaip norėtųsi sakyti, kad Lietuvos rinkodaroje yra socialinių tendencijų, ryškių pavyzdžių nėra: „Verslas bando būti socialiai atsakingas, bet rinkodaroje tai neatsispindi. Nematome aktyvių rinkodaros veiklų, veiksmų. O jei ir matome, tai puoselėjama tarptautinių kompanijų.“

L. Ramonienės teigimu, versle reikia žinoti, dėl ko iš tiesų esama. „Lietuviškame versle vis dar manoma, kad esama dėl pinigų. Kol toks požiūris nesikeis iš esmės, socialinių rinkodaros akcijų ir nematysime labai daug. Arba jos bus netikros, bet vartotojai tokius dalykus jaučia“, – sako pašnekovė.

Rasti motyvuotų darbuotojų – iššūkis

Restorano „Jurgis ir drakonas“ direktorė Odeta Bložienė, kalbėdama apie sprendimą įdarbinti pabėgėlius ir padėti jiems integruotis, tvirtina, kad patirtis dirbant su šiais žmonėmis labai gera: „Tai nuoširdūs, kruopštūs, labai motyvuoti darbuotojai. Norėjome ir visam kitam verslui parodyti, kad keistis ir pritraukti žmones gali tik dėmesiu ir rūpesčiu. Nereikia bijoti, prisikurti nebūtų istorijų ir galvoti, kad bus sudėtinga arba neįmanoma.“

O. Bložienės tvirtinimu, restoranas yra atviras ir jame gali dirbti bet kokios tautybės žmonėmis. „Mums, kaip ir kiekvienam darbdaviui, svarbu turėti motyvuotus darbuotojus. Tiesą pasakius, pastaruoju metu Vilniuje susidūrėme su iššūkiu rasti darbuotojų. Pabėgėliai yra žmonės, kurie turi motyvacijos ir noro. Be to, mes suprantame, kad kitos tautybės žmonėms Lietuvoje prisitaikyti sunku“, – pasakoja pašnekovė.

Kaip teigia O. Bložienė, verslas paskatino ieškoti papildomos darbo jėgos ir keistis patiems: „Tai padeda pačiai organizacijai tapti labiau tolerantiška, įvairiapuse. Matau didelę naudą kolektyve – darbuotojai tampa vis lankstesni. Aš labai noriu, kad verslas keistųsi, taptų atviresnis, kad būtų gebama kalbėti apie rūpesčius ir iššūkius. Taip pat, kad savo pavyzdžiu būtų parodomi geri dalykai, suteikiama įkvėpimo pasielgti kitaip, nebijoti nuostatų, stereotipų.“

L. Ramonienė, kalbėdama apie restorano „Jurgis ir drakonas“ pasirinkimą įdarbinti pabėgėlius, sako, kad ši akcija – labai patraukli. „Tai atitinka visus tarptautinės rinkodaros standartus. Politinis klimatas dabartiniame pasaulyje nėra labai pozityvus. Tad tokiu būdu prisiliečiama prie pasaulinės finansinės krizės, rasizmo, nelygybės ir pan. Tačiau ar tai atsipirks, dar pažiūrėsime. Jaunesni restorano lankytojai, manau, į akciją žiūrės pozityviai, bet didžioji visuomenės dalis į pabėgėlių situaciją reaguoja gana neigiamai“, – svarsto pašnekovė.

Už grąžintą pakuotę – nuolaidos

Kosmetiką gaminančios įmonės „Uoga uoga“ direktorė Lena Sokolovska, paklausta, kaip atsirado iniciatyva skatinti žmones grąžinti panaudotas gaminių pakuotes, teigia, kad ekologiniai principai naudojami tiek gamyboje, tiek veikloje: „Gamyboje naudojame tik ekologiškas valymo priemones, rūšiuojame, tausojame energiją ir vandenį. Rūšiuojame ir parduotuvėse, tad pagalvojome, kodėl nepaskatinus to daryti ir klientų.“

Kaip sako pašnekovė, tokia praktika egzistuoja užsienyje. „Pradėjome rinkti tuščias pakuotes. Ne tik plastiką, bet ir stiklą galima vėl panaudoti. Pavyzdžiui, kai kuriuos stiklo buteliukus galima gerai sterilizuoti ir vėl panaudoti gamyboje ar darant mėginius. Pakuotes, kurių negalime panaudoti dar kartą, surūšiuojame ir atiduodame. Kadangi klientus grąžinti pakuotes reikėjo paskatinti, pradėjome už tai taikyti nuolaidą“, – tvirtina L. Sokolovska.

Anot L. Sokolovskos, Lietuvoje žmonės pirmiausia galvoja apie nuolaidas, tik vėliau – apie aktyvizmą: „Tačiau tendencija keičiasi. Reikia laiko, daugiau švietimo, žmonių supratimo. Kadangi esame natūralios kosmetikos gamintojai, tai jau susiję su ekologišku pasirinkimu.“

Paviršutiniška strategija erzina vartotoją

Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas, paklaustas apie dalyvavimą akcijoje „Nebūk alkoholio vergas“, teigia, kad tai atitinka gildijos socialinės atsakomybės politiką. „Nuo 2006 m. bene kasmet surengiame kokią nors socialinės reklamos akciją. Tai prieš vairavimą išgėrus, tai prieš alkoholio pardavimą nepilnamečiams ar už blaivų gyvenimo būdą, saviraišką be alkoholio“, – teigia pašnekovas.

S. Galadauskas tvirtina, kad tokia akcija atitinka visus gildijos interesus, net ir ekonominį: „Įdomiausia, koks tas ekonominis interesas. Mes norime, kad Lietuva neprasigertų, neišvažinėtų, neišsimuštų, o mes turėtume kokybiško gėrimo vartotojų. Agituojame jaunimą nevartoti alkoholio ir tai darome nuoširdžiai. Jeigu jie pasirinks tokį gyvenimo būdą, nenusiminsime. Esame didžiausi giros ir fasuoto vandens gamintojai, tad visada rasime, ką pasiūlyti.“

L. Ramonienė, kalbėdama apie Lietuvos aludarių gildijos dalyvavimą akcijoje, sako, kad tokia rinkodaros strategija – gana nesubalansuota. „Natūralu, kad ji kelia pasipiktinimą. Gildijos strategija visiškai nesusijusi su siūlomu produktu, tad ir erzina vartotoją. Tai nesukuria didelės socialinės naudos ar vertės, yra paviršutiniška“, – tvirtina pašnekovė.