Verslo kūrimas: yra ir noro, ir baimės

Jauniesiems verslininkams paskatinti Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai uostamiestyje surengė konferenciją, kurioje savo patirtimi dalinosi ekonomikos pasaulio specialistai ir sėkmingi verslininkai.

Tikrinimų baubas

Ekonomistė Aušra Maldeikienė, pristačiusi minėtąjį "Eurostat" tyrimą, teigė, kad lietuvius savarankiško verslo imtis paskatintų noras būti šeimininku pačiam sau, perspektyva daugiau uždirbti, noras išbandyti save bei pragyventi iš mėgstamo užsiėmimo.

Anot A. Maldeikienės, šiemet pirmą pusmetį Lietuvoje buvo įregistruota 16,6 proc. daugiau įmonių negu pernai, o išregistruota 45 proc. mažiau.

"Pradedantieji verslininkai dažnai baiminasi įvairių institucijų tikrinimų. Tačiau, pavyzdžiui, mano įmonės per dešimt metų niekas netikrino. Jeigu skaičių balansas tinkamas, niekas beveik niekada netikrina. Bet šiokios tokios kontrolės reikia", - sakė ekonomistė.

Nusprendusiems pradėti savo verslą ji pataria atsakyti į kelis klausimus: ką ketinate parduoti, kas bus jūsų klientai, kiek jų bus ir kiek jie galės mokėti, kiek laiko ir pinigų prireiks iki tol, kol gausite pajamų, bei kaip išgyvensite per tą laikotarpį.

Taip pat, specialistės teigimu, verta nepamiršti, jog darbas sau, tai darbas kitiems ir su kitais, todėl būtina ne tik ieškoti gerų darbuotojų, bet ir radus juos vertinti, tai parodyti ne tik žodžiais, bet ir tinkamu atlyginimu.

"Kai verslininkai kvalifikuotam darbuotojui moka 900 litų ir sako daugiau negaliu, man tai primena situaciją, kai tu nuvažiuoji į benzino kolonėlę, užsipili kuro už 160 litų, paduodi 100 ir sakai, kad daugiau negali", - sakė A. Maldeikienė.

Konkretumas ir atkaklumas

UAB "Hortus Investment Banking" direktorius Valdemaras Vaičekauskas apsisprendusiems startuoti su nuosavu verslu pataria pirmiausia tiksliai išsiaiškinti, ko norima. Vyro teigimu, labai daug žmonių gyvenime nepasiekia savo tikslų, nes tiesiog iš tikro nežino, ko nori ir neklauso savo intuicijos.

Pasak jo, taip pat labai svarbu nepamiršti atkaklumo.

"Juk ir garsiesiems bitlams savo albumą pavyko įrašyti tik iš 53 karto", - šypsojosi V. Vaičekauskas.

Taip pat verslininkas priminė, jog būtina galvoti apie tai, kad ne už viską, kas mums patinka, kiti sutiks mokėti, todėl verslo idėją reikia labai gerai apgalvoti.

V. Vaičekauskas priminė, jog startuojant gali padėti vadinamieji verslo angelai - patyrę verslininkai, pasiryžę investuoti į jaunus verslus.

Medicinos banko Klaipėdos filialo direktorius Vaidas Vyšniauskas pataria investuoti pinigus tik į tai, ką išmanai, niekada neinvestuoti pinigų, kai tai daryti spaudžia kiti. Pinigus "daryti" jis pataria iš nuosavybės, ne iš projektų, nes nuosavybė visada turi savo vertę, o projektai dažnai yra tarsi miražas ir jų imtis patariama tik labai turtingiems ir patyrusiems verslininkams. Taip pat bankininkas patarė investuoti tik į tai, ką galima perparduoti - niekada nepirkti kažko tik dėl to, kad tau tai labai patinka.

V. Vyšniausko teigimu, svarbiausia versle - gauti savo pelną ir kuo greičiau. Dar viena taisyklė, kuria jis pasidalino - pirkti, kai kainos krenta ir parduoti, kai kyla. Blogiausia, ką galite padaryti finansų pasaulyje - žiūrėti į minią.

Prognozės

Banko "DnB Nord" vyr. analitikas Rimantas Rudzkis, vertindamas dabartinę ekonominę situaciją teigė, jog skolų krizėje slypi gilesnės problemos ir ekonomika reikalauja rimtesnės pertvarkos.

Pasak jo, Graikijos padėtis buvo aiški jau prieš porą metų, tačiau niekas nenorėjo patikėti, kad ES šalis gali bankrutuoti.

"Jei leisime kristi Graikijai, vėliau kris Italija, po to kita šalis ir taip toliau. Yra keturios galimos baigtys - ekspansinė pinigų politika, skolų naštos pasidalinimas, diržų veržimąsi ir eurozonos griūtis. Greičiausiai bus taikoma ekspansinės pinigų politikos ir diržų veržimosi kombinacija.

Ekonomikos ateitis skęsta migloje. Spendimų priėmimas atidėliojamas. Pasaulio ekonomikos raida gali iškrėsti siurprizų, todėl Lietuvai reikia ruoštis ir dirbti. Juo labiau kad resursų yra visur. Per 10 metų Lietuva BVP padidino daugiau negu visos kaimyninės šalys. Šiemet eksportas viršijo prieškrizinį lygį", - sakė R. Rudzkis.

Tačiau analitikas patarė susirūpinti tuo, kad per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje buvo labai mažos investicijos, be to gąsdina emigracijos statistika - jei taip tęsis, 2020 m. Lietuvoje liks 2,5 mln. gyventojų. Taip pat grėsmę kelia tai, kad nedarbo lygis šalyje aukštas, tačiau kvalifikuotos darbo jėgos trūksta.

Reziumuodamas R. Rudzkis teigė, jog Lietuvos ūkis šiemet augs sparčiai, tačiau ilgalaikei plėtrai pagrindo kol kas nėra. Reikia išmokti pritraukti užsienio investicijas, taip pat skirti dėmesį konkurencingumui.