Verslininko reputaciją apgynė tyrimas

Prieš įsigydamas Švedijos automobilių pramonės pasididžiavimą “Saab” Lietuvoje veikiančio banko vienas iš savininkų Vladimiras Antonovas buvo priverstas pasitikrinti reputaciją. V. Antonovo biografiją išnagrinėjusi tarptautinių korporatyvinių tyrimų konsultantė Amerikos kompanija “Kroll”, patarianti ir JAV Vyriausybei, pateikė preliminarias išvadas - vienas iš “Snoro” savininkų yra nesusitepęs įtartinais sandoriais ar kita jo reputacija galinčia leisti suabejoti veikla.

Reputacijos patikra - prieš akcijų pirkimą

Šią savaitę pranešta, kad vienas iš “Snoro” akcininkų ir Rusijos finansinės grupės pagrindinis savininkas V. Antonovas nupirks Nyderlandų bendrovę “Spyker Cars NV”, kuriai priklauso švedų automobilių gamintoja “Saab Automobile”. Verslininkui anksčiau priklausė trečdalis sportinių automobilių gamintojos “Spyker Cars NV” akcijų, tačiau prieš metus jis su jomis buvo priverstas atsisveikinti.

Rusų verslininkas valdė 29,9 proc. dabartinės “Saab” savininkės akcijų, tačiau turėjo jas parduoti, kai “Saab” iš amerikiečių “General Motors” perėjo į “Spyker Cars NV” rankas. Buvo suabejota dėl didžiausio “Snoro” akcininko reputacijos. Kad galėtų iš naujo įsigyti šįkart jau visas “Saab Automobile” savininkės akcijas, V. Antonovas ir buvo priverstas kreiptis į “Kroll”.

Bankininko pasitraukimas iš Nyderlandų bendrovės buvo viena “General Motors” keltų pardavimo sąlygų. Atsisveikinusio su “Spyker Cars NV” V. Antonovo akcijas tuomet perpirko “Tenaci Capital” - įmonė, valdoma dabartinės “Saab” savininkės vadovo.

Kai paaiškėjo, kad Lietuvoje investavusio Rusijos verslininko reputacija yra be priekaištų, tapo žinomos ir sandorio detalės. Už superautomobilių, kainuojančių daugiau nei 200 tūkst. JAV dolerių (0,5 mln. litų), gamintoją pagrindinis “Snoro” savininkas paklos 15 mln. eurų (apie 52 mln. litų). Be to, pranešama, kad V. Antonovas per ateinančius šešerius metus į “Spyker Cars NV” investuos dar 17 mln. eurų.

Pranešama, kad švedų “Saab” siekia parduoti 120 tūkst. automobilių per metus bei pelningai dirbti nuo 2012 m. O jos savininkė planuoja savo akcijas kotiruoti Stokholmo akcijų biržoje. Su šiais planais investuotojai turi būti supažindinti jau gegužę.

Detektyvo vertas reputacijos tikrinimas

Patikrinusi V. Antonovo reputaciją “Kroll” paskelbė ataskaitą, vertą detektyvinės knygos. Kaip ir šio žanro apysakose, istorijos pabaiga yra laiminga.

Kaip teigiama “Kroll” ataskaitoje, ji buvo užsakyta tam, kad būtų patikrinti “susirūpinimą kėlę” Rusijos verslininko aspektai.

---

“Mūsų tyrimo metu buvo analizuojama visa turima su subjektu susijusi vieša informacija rusų, latvių, lietuvių, olandų ir anglų kalbomis. Tai apėmė tarptautinę ir regioninę žiniasklaidą bei interneto išteklius, įmonių duomenis, taip pat priežiūros institucijų bei kitus teisinius šaltinius. Taip pat šis tyrimas buvo papildytas konfidencialių šaltinių, 35-erių V. Antonovo ir jo tėvo Aleksandro Antonovo apklausų duomenimis”, - rašoma ataskaitoje.

“Kroll” domino keletas žiniasklaidoje prieštaringai įvertintų su V. Antonovu susijusių biografijos faktų, o ypač atidžiai buvo išnagrinėtas Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų priežiūros institucijos (FPPI) atsisakymas išduoti leidimą steigti šioje šalyje “Snoro” filialą.

“2007 metų gruodį bankas “Snoras” pirmą kartą kreipėsi dėl filialo atidarymo Didžiojoje Britanijoje, prieš tai 2006 m. Lesteryje nusipirkęs bankinės veiklos licenciją turinčią kompaniją “Pointon York”. Tačiau 2008 m. vasarį FPPI atsisakė bankui “Snoras” išduoti leidimą steigti filialą Jungtinėje Karalystėje dėl kaltinimų pinigų plovimu ir kitais finansiniais nusikaltimais”, - tai citata iš ataskaitos. Preliminariose išvadose “Kroll” tvirtina, jog FPPI sprendimas yra niekuo nepagrįstas. “<...> įvertinus pastarųjų metų finansinę krizę ir Islandijos bankų sistemos žlugimą, politiškai neįmanoma tikėtis, kad FPPI užsienio bankams - tokiems kaip “Snoras” - suteiktų leidimus steigti filialus Didžiojoje Britanijoje”, - teigia ataskaita.

Kaltinimai pinigų plovimu - “juodosios technologijos”

Anot ataskaitos, FPPI poziciją “Snoro” atžvilgiu nemažai lėmė Rusijos žiniasklaidos bei vietos analitikų plačiai eskaluojama nuomonė, kad V. Antonovas yra įsipainiojęs į pinigų plovimo operacijas. Ataskaitos autoriai išsiaiškino, kad neigiamą nuomonę “Conversgroup” vadovo atžvilgiu pasinaudodami vadinamosiomis “juodosiomis technologijomis” greičiausiai suformavo jo konkurentai ar net priešininkai.

“Vladimiro Antonovo teigimu, jo vadovaujamos grupės nesutarimų su Rusijos centriniu banku ir FPPI šaknų reikėtų ieškoti asmeniniame verslininko ir aukštas pareigas ėjusio Rusijos centrinio banko pareigūno Andrejaus Kozlovo konflikte”, - rašoma ataskaitoje.

Anot V. Antonovo, konfliktas su A. Kozlovu prasidėjo 2001 metais, kai dabartinio “Snoro” akcininko kontroliuojamas Rusijos bankas “Akademkhimbank” (ACH) mėgino įsigyti nedidelį Rusijos banką “Inturbank”. Teigiama, kad šis bankas turėjo likvidumo problemų, todėl ir sutiko būti nupirktas. Toliau - citata iš “Kroll” kompanijos ataskaitos: “Sandoris ACH buvo naudingas, nes “Inturbank” turėjo pagrindinę bankininkystės licenciją. Patvirtinęs įsigijimo faktą Rusijos centrinis bankas staiga sustabdė licenciją, dėl to automatiškai iškilo banko likvidumo klausimas”.

Įtariama, kad “Inturbank” licencijos panaikinimą inicijavo galimai su kita finansine grupuote susijęs A. Kozlovas. “Pasinaudodamas likvidavimo procesu jis siekė nukreipti “Inturbank” turtą jam palankiai grupuotei. V. Antonovas teigia vartęs slaptas ataskaitas, kuriose nurodoma, kad A. Kozlovas buvo artimai susijęs su stambia bankininkystės grupe MDM”, - sakoma ataskaitoje.

---

Toliau daroma išvada, kad, nepavykus galimam A. Kozlovo ir MDM planui, rusų žiniasklaidoje ir prasidėjo prieš V. Antonovą nukreipta realiais faktais nepagrįsta kampanija.

Kompanija “Kroll” savo ataskaitoje paneigė ir dar vieną, šįkart - su banku “Snoras” susijusį mitą: “Žiniasklaidoje buvo pasirodę įtarimų, kad bankas “Snoras” yra įpainiotas į neteisėtai įgytų pinigų plovimo istoriją, susijusią su nuteistu aferistu iš Anglijos Trevoru Fingu (Trevor Fing). Šis asmuo sugebėjo pasisavinti Australijos pensininkų lėšas, o žiniasklaida tvirtino, kad jam tai pavyko padaryti pasitelkus lietuvišką banką”.

Toliau kompanijos “Kroll” ataskaitoje daroma tokia išvada: “Tiesą sakant, bankas “Snoras” kaip tik padėjo Australijos policijai suimti T. Fingą. “Kroll” matė australų policijos pajėgų padėkos laišką banko valdybos pirmininko pavaduotojui Romasiui Vaitiekūnui, jame “Snorui” buvo padėkota už pagalbą suimant pavojingą nusikaltėlį”.

Pasikėsinimas - čečėnų užsakymu

Kompanijos “Kroll” ataskaita atskleidžia įdomių faktų ir dėl nepasisekusio pasikėsinimo nužudyti V. Antonovo tėvą Aleksandrą 2009-ųjų pavasarį.

Ataskaitoje rašoma, kad 2008 m. du Rusijos verslininkai Germanas Gorbunzovas ir Piotras Čiuvilinas susisiekė su V. Antonovu ir pasiūlė jam už nedidelę kainą parduoti “Conversgroup”. “Vladimiras Antonovas mano, kad jie veikė Rusijos Dūmos deputato ir Kremliui palankaus Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo dešiniosios rankos Adamo Delimkanovo vardu”, - rašoma “Kroll” ataskaitoje.

Ataskaita teigia, kad kai Antonovai atsisakė pasiūlymo, jį pateikę verslininkai pasamdė čečėnų smogikus nužudyti V. Antonovo tėvą. 2009-ųjų kovo 11 d. apie 10 val. ryto A. Antonovas ir jo asmens sargybinis buvo apšaudyti gatvėje, netoli įėjimo į namą, kuriame gyveno. Bankininką, kaip ir kas rytą, pasitiko asmens sargybiniai ir šarvuotas “Mercedes” markės automobilis. Tačiau šįsyk mašinos jis nepasiekė. Iš viso susišaudymo metu į bankininką ir jo asmens sargybinį paleista net 18 devynių milimetrų kalibro kulkų, tačiau verslininkas liko gyvas. Po pasikėsinimo Antonovai buvo priversti iš Rusijos išvažiuoti gyventi į Didžiąją Britaniją.

Biografija

Vladimiras Aleksandrovičius Antonovas gimė 1975 m. birželio 20 d. tuometinės Sovietų Sąjungos respublikos Uzbekistano Navojaus mieste. Jam gimus Antonovų šeima persikėlė gyventi į Tadžikistano miestą Čkalovską, dar vėliau - į Rusijos sostinę. 1996 m. baigęs Maskvos bankininkystės institutą pradėjo dirbti banke “Lefko bank”. Iš pradžių jo pareigos buvo vyriausiasis ekonomistas, vėliau - Vertybinių popierių departamento vadovas. 1998 m. tėvas ir sūnus Antonovai įsigijo “Akademkhimbank”, 2003 m. - “Conversbank”, iš kurio ir išsirutuliojo finansinė grupė “Conversgroup”.

2008 m. “Conversgroup” sujungė kai kurį bankinį turtą: “Conversbank”, “Grankombank” ir “Voronezhprombank” buvo sujungti į “Investbank”. Grupė taip pat yra įsigijusi Rusijos bankus “Moskow bank of saving and Credit”, “Enisey bank”, “Baikalinvestbank”, Panamoje - “Banco Transatlantico”, Dominikoje - “Griffon Bank”, Lietuvoje - “Snorą”.