Verslininkas Benas Gudelis: Kodėl aš prastesnis už skandinavą?

Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, bendrovių „Fragrances International“ ir „KristiAna“ savininkas, statybų, nekilnojamojo turto įmones JAV, Baltijos ir Skandinavijos šalyse valdantis Benas Gudelis turbūt niekada nesupras, kodėl kai kurie Lietuvos politikai rūpinasi vien užsienio investuotojais, kurie iš mūsų šalies išsiveža tik pelną net nesusimokėję mokesčių. B.Gudelis vargu ar supras, kodėl lietuviai aklai žavisi primestomis skandinaviškomis „vertybėmis“, kurios, jo nuomone, nėra jokios vertybės.

Milijonierius B.Gudelis nusprendė nelikti abejingas ir lietuviško kapitalo žiniasklaidai, kurią finansiškai vis labiau žlugdo užsienietiški leidiniai ir interneto portalai. Verslininkas nusprendė iš „Snoro“ banko bankroto administratoriaus išpirkti įmonę „Snoras Media“, kuriai priklausė 34 proc. dienraščio „Lietuvos rytas“ grupės akcijų.

- Kodėl nusprendėte įsigyti dalį laikraščio, televizijos ir interneto portalo, jeigu jūsų verslas iki šiol buvo visiškai kitoks? - vakar „Respublika“ paklausė Beno Gudelio.

- Galiu pasakyti paprastai: pamatėme gerą galimybę. Bet tai būtų neišsamus paaiškinimas. Mano nuomone, turiu prisidėti prie to, kad Lietuvos spauda išliktų nepriklausoma - nebūtų politizuota, jos nesaistytų jokie interesai, kurie veiktų žurnalistus ir laisvą žodį apskritai. Vienas iš mano labai svarbių motyvų ar priežasčių įsigyti „Lietuvos ryto“ akcijas buvo ir noras išlaikyti lietuvišką spaudą, kurios mūsų šalyje, deja, lieka vis mažiau. Tai, kas vyksta dabar, man asmeniškai labai nepatinka - lietuviškos žiniasklaidos vietą užima užsienietiška.

- Kokioje padėtyje šiandien yra lietuviška žiniasklaida, kurią stumia į kampą užsienio, o ypač skandinaviški, leidiniai, interneto portalai, propaguojantys ne tradicinės šeimos vertybę, o homoseksualizmą, ne mūsų kultūrą, papročius, o kosmopolitinį gyvenimo būdą, kuris atvirai brukamas jaunajai kartai, pratinamai neturėti savo nuomonės, stuburo?

- Už lietuviškų laikraščių leidėjų nugarų nestovi kapitalas, tai yra gana neturtingos įmonės, bet tie žmonės yra išsaugoję supratimą apie nacionalinių vertybių svarbą ateities kartoms.Man tai taip pat bus svarbu, nes lietuvybę, kaip svarbiausią dalyką, visą gyvenimą suvokiau, nesvarbu, kur aš gyvenau - Vilniuje ar Amerikoje.

O ką čia kalbėti apie tą skandinavišką invaziją, jeigu pakanka vien nuvažiuoti ir pasižiūrėti, kaip gyvena tie patys skandinavai. Aš ten pamačiau gal ne Maskvos stiliaus, bet labai savotišką socializmą. Iš Skandinavijos apskritai negali nieko gera pasimokyti - ten neradau jokių pavyzdžių, kurie man būtų įspūdingi.

- „Ikea“ parduotuvę Vilniuje atidarė net pati prezidentė Dalia Grybauskaitė.

- Greitai „Ozo“ prekybos centre atidarysime naują „KristiAnos“ parfumerijos saloną ir pakviesime prezidentę į atidarymą - mūsų salono stelažai, ant kurių dedamos prekės, yra trigubai brangesni nei „Ikea“, prekių turime maždaug keturis kartus daugiau nei „Ikea“ ir apskritai Lietuvoje esame investavę maždaug 18 kartų daugiau. Gal prezidentė ateis, gal ji dabar vaikšto į visų didesnių parduotuvių atidarymus?

Užsienio kapitalo įmonės veržiasi į mūsų verslo vietą, viskas parduodama tik užsieniečiams, kurie tikrai negalvoja apie Lietuvą. Jie galvoja vien apie savo naudą. Pažiūrėkite, kas darosi su tais užsienietiškais bankais, kurie čia tiesiog plauna pinigus, o lietuvius paverčia tik vergais.

Ar normalu, kad viena mano darbuotoja per mėnesį valstybei sumoka daugiau mokesčių nei vadinamasis didžiausias švedų bankas Lietuvoje per metus? Valstybė nuolat praranda milžiniškus savo pinigų srautus, nes tie užsieniečiai visą savo pelną išsiveža iš Lietuvos net nesusimokėję mokesčių. Ką reiškia, kad jie čia investuoja, - juk nei kelius tiesia, nei šaligatvius kloja, nei lempas gatvėse kabina.

Nematau Lietuvoje nė vienos užsienietiškos įmonės, kuri mane kuo nors nustebintų, nes čia ateina tikrai ne pirmos rūšies bendrovės, o mes jomis taip džiaugiamės. Kuo mes džiaugiamės - kad Lietuvai jos nemoka jokių mokesčių?

Pavyzdžiui, nesuprantu, kodėl Lietuvos mokesčių mokėtojai turi sumokėti už „Barclays“ banko patalpas Vilniuje. Kodėl tuomet niekas nemoka už mano bendrovės „KristiAna“ patalpas?

Kodėl tokie žmonės, kurie mūsų pinigais moka užsieniečiams už tai, kad jie čia darytų savo biznį, nėra patraukiami baudžiamojon atsakomybėn? Juk jie padarė nusikaltimą! Ir, be to, tie mokėjimai užsienio įmonėms buvo paprasčiausiai nuslėpti nuo Lietuvos visuomenės.

- Premjeras A.Kubilius džiūgaudavo, kad mūsų mokesčių pinigais bus mokama už vadinamųjų užsienio investuotojų atėjimą: 5 mln. litų jūsų paminėtam „Barclays“ bankui, 210 mln. litų koncernui IBM, 6,5 mln. litų firmai „Western Union“ ir t.t. O kaip valdžia yra parėmusi jūsų valdomas įmones, kokias palankias verslo sąlygas sudarė tam, kad dirbtumėte čia ir mokėtumėte mokesčius Lietuvai?

- Tiek džiūgauta galbūt todėl, kad dalis tų sumokėtų pinigų vėliau kam nors grįžo? Mums už investicijas valdžia niekada nėra mokėjusi, nes žino, kad mes niekam niekada neduodame atgal.

- Kalbate apie pinigus, kurie žargonu vadinami otkatu?

- Aš nežinau, kaip tokie pinigai taisyklingai vadinami lietuviškai. Bet taip pat nežinau, kodėl iš mokesčių mokėtojų kišenės kažkokiai užsienio įmonei reikia duoti šimtą ar porą šimtų milijonų, jeigu ji turi tik gražų pavadinimą.

- Kiek jūsų valdomos įmonės iš Lietuvos valdžios yra gavusios paramos?

- (Juokiasi.) Mes patys per metus sumokame po 10-20 mln. litų mokesčių, bet niekas iš tos valdžios dar nė ačiū nepasakė.

- Kaip vertinate „Snoro“ turto išpardavimo procesą, kurį valdo 100 tūkst. litų atlyginimą nežinia už ką gaunantis bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper) ir už dešimtis milijonų litų iš mūsų kišenės samdomi jo konsultantai, taip pat užsieniečiai?

- Jeigu būtų mano valia, aš tam administratoriui atlyginimą mokėčiau labai paprastai ir teisingai: sugrąžinai milijono vertės banko turto - gauni 5 tūkst. litų. Sugrąžinai du milijonus - gauni jau 10 tūkst. Ir t.t.

Galbūt tada būtų visai kiti bankroto administratoriaus interesai? Jis būtų suinteresuotas parduoti „Snoro“ turtą kuo brangiau ir stengtis, kad tas procesas vyktų greičiau.

Dabar tas N.Kuperis gauna stabilų atlyginimą, tad jis nei skuba, nei stengiasi. Jis gauna pinigus vien už tai, kad ateina į darbą.

- Visuomenei nėra suteikiama jokia informacija apie tai, už ką mokami dešimtys milijonų litų „Snoro“ bankroto administratoriaus konsultantams.

- Tokią informaciją privalo išsireikalauti Vyriausybė ar Lietuvos bankas ir ją pateikti savo piliečiams, nes pagal mūsų šalies Konstituciją jie turi teisę žinoti, kur leidžiami jų pinigai.

- Tačiau jokios konkrečios informacijos iš N.Kuperio ar jo komandos nesugebėdavo gauti ne tik paprasti Seimo nariai, bet ir speciali parlamentinė komisija?

- Jeigu yra taip, tai reikia nebijoti ir tuos veikėjus, kurie paskyrė tą N.Kuperį, tiesiog patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kuo tie Lietuvos banko vadovai skiriasi nuo manęs ar jūsų? Jie tikrai nėra nei kuo nors pasižymėję, nei į kosmosą nuskridę, nei išsigelbėję iš povandeninio laivo.

Kai kurie žmonės į atsakingus postus Lietuvoje paskiriami teisingai, o kai kurie - dėl pažinčių, partinių priežasčių ar tik todėl, kad kartu mokėsi, tarnavo kariuomenėje, kadaise kartu vienoje tokioje partijoje buvo. Bet mes matome, kad vadovauti elektrinei ar Lietuvos bankui žmonės skiriami būtent dėl tų labai savotiškų priežasčių.

- Ar planuojate didinti savo investicijas į žiniasklaidą, kuri šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus?

- Visi mes išgyvename ne pačius geriausius laikus, bet gal reikia geriau galvoti bent apie ateitį.

- Ar tiesa, kad už „Snoras Media“ akcijas esate pasirengęs sumokėti 30 mln. litų?

- Nežinau, dabar tiksliai neatsimenu.