Verslas bėga iš Klaipėdos

"Tokie valdžios susitikimai su verslu yra labai svarbūs, nes miesto biudžetas tiesiogiai priklauso nuo verslo gyvenimo ir darbo vietų, todėl privalome dirbti ir remti vienas kitą", - susitikimo pradžioje tarė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis.

Dar prieš susitikimą klausimus parengę verslininkai domėjosi, kaip miestas planuoja vystytis, kokie investiciniai planai ir Savivaldybės prioritetai ateinančiais metais.

Kurs ekonominę strategiją

S. Budinas verslininkams pristatė "Vakarų ekspreso" ne kartą aprašytus planus dėl integruotos investicijų programos tikslinei teritorijai.

"Tai miesto dalis nuo Danės gatvės iki Baltijos prospekto, kurią atrinkome kaip mažiausiai per pastaruosius metus investicijų mačiusią miesto dalį. Visa numatoma teritorija užima 512 hektarų, o iki 2020 metų į šią teritoriją esame numatę investuoti per 63 milijonus eurų, iš kurių 23 milijonai bus gauti iš Europos Sąjungos paramos fondų", - tvirtino S. Budinas.

Direktorius neslepia, kad laukia nemažai iššūkių. Planuose - niekaip nepradedamo statyti 50 metrų baseino statybos, Bastionų tilto ir aplinkinės infrastruktūros statyba, taip pat vaiduokliu virstančio Klaipėdos futbolo mokyklos pastato griovimas ir statymas bei aikščių įrengimas. Be viso to, 3 mln. eurų bus skirti viešiesiems pastatams - mokykloms ir darželiams atnaujinti.

Vienas svarbesnių miesto valdžios darbų, anot administracijos direktoriaus, vyksta kaip tik šiuo metu - ruošiamasi rengti miesto ekonominės plėtros strategiją. Kartu su partneriais - "Investuok Lietuvoje", Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Laisvąja ekonomine zona bei Klaipėdos universitetu kuriama ekonominės plėtros strategija apibrėš miesto raidą ateinančiais dešimtmečiais.

"Strateginės šio dokumento temos - Klaipėdai aktualus darbo vietų skaičiaus augimas, augančios kompetencijos - turėtų būti kuriami ir intelektualiniai produktai, ne tik pramonė. Kreipiamas dėmesys į augančias regiono įmones, orientacija į klasterius, taip pat miesto patrauklumo yventojams, studentams ir turistams gerinimas", - tvirtino S. Budinas.

Yra numatyti ir tam tikri konkretūs rodikliai. Pagal valdininkų planus iki 2025 metų miestas turėtų papilnėti 30 tūkst. gyventojų. Direktoriaus manymu, būtent gyventojų skaičiaus augimas lemia miesto ir verslo pajamų augimą.

"Galima prikurti gražių strategijų, bet jei nebus žmonių, nebus ir rezultato", - tvirtino valdininkas ir pridūrė, kad tikimasi, jog užsienio profesionalai tokį dokumentą parengs dar iki kitų metų spalio mėnesio.

Nori gaivinti oro uostą

S. Budinas į susitikimą susirinkusių verslininkų prašė nepamiršti, kad miesto biudžetas gan skaudžiai nukraujuoja dėl surenkamo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymo. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį kitoms savivaldybėms teko pervesti per 1,4 mln. eurų GPM, o didžioji dalis mokesčio - 1,2 mln. eurų - nukeliavo į Klaipėdos rajono savivaldybę.

"Noriu paprašyti, kad bent savo darbovietėse paskatintumėte nurodyti ne nuolatinę gyvenamąją vietą, bet deklaruotą. Ne paslaptis, kad daug rajono gyventojų vaikų lanko darželius, mokyklas, popamokinę veiklą Klaipėdoje. Už tai Savivaldybė dalinai apmoka, o galiausiai gyvenamoji vieta nurodoma kitur ir mokesčiai atiduodami kitai savivaldybei", - miesto verslininkus bandė įtikinti S. Budinas.

Diskusijos metu kilo nemažai klausimų dėl smulkiojo ir vidutinio verslo padėties uostamiestyje. Skųstasi, kad jam trūksta pagalbos ir paramos, senamiestyje daug problemų kyla dėl paveldosaugininkų reikalavimų, dėl automobilių statymo problemų, "kenkėjiško" Savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnų požiūrio ir automobilių aikštelių trūkumo. Be to, verslininkai valdininkams siūlo neleisti geriausių miesto neišnaudotų erdvių atiduoti didiesiems prekybos centrams, kurie "nusiurbia" žmonių mases iš senamiesčio.

"Didelių svertų čia nėra. Viena praktika, kurią taikome dėl smulkiojo verslo plėtros senamiestyje, tai lengvatos nekilnojamojo turto mokesčiui. Per metus atleidžiame apie 38 įmones, tai yra 33 tūkst. eurų. Didesnių projektų, susijusių su smulkiuoju ir vidutiniu verslu, neturime. Kol kas yra pasirengimo stadija kitiems metams, departamentai pristatinėja savo planus ir matymus. Galbūt tik spalį būtų galima šnekėti išanalizavus pasiūlymus", - susitikimo dalyvius nuvylė S. Budinas.

Tiek V. Krolis, tiek kiti verslininkai tvirtino, kad dabar prasidėjo bendrovių migravimas į sostinę. Pastebima tendencija, kad nemažai bendrovių persiregistruoja ir centrinis biurus įkuria Vilniuje.

"Susidaro įspūdis, kad Klaipėda seklėja, darosi kaip priedėlis prie Vilniaus, kaip techninis miestas, kuris uždirba pinigus. Statistika rodo, kad įmonių daugėja, bet gyvenimas prastėja. Ne paslaptis, kad daugelis vyrų ar moterų, kurie prasigyvena, turtą perka Vilniuje. Čia yra kaip pompa, skirta "prasipumpuoti" pinigus, o ten - pramogos, komfortas ir panašiai", - dėl miesto komforto piktinosi vienas susitikime dalyvavęs verslininkas.

S. Budinas bandė atremti šiuos teiginius ir tikino, kad kultūrinis gyvenimas mieste tiesiog verda: tuoj duris atvers Klaipėdos dramos teatras, vyksta tūkstančius žmonių pritraukiančios šventės. Maža to, 2017 m. Klaipėdos miestas taps Lietuvos kultūros sostine, paraiška pateikta ir siekiant tapti Europos kultūros sostine.

"Mes nesukursime verslo plano, kaip padaryti biznį. Tuščių nišų nebūna, jas užpildo. Ką iš savo pusės galime padaryti, tai trumpesnis licencijų išdavimo laikas, sąlygų gerinimas", - skundus dėl per menko dėmesio SVV bandė atremti S. Budinas.

Ne ką mažiau pastabų sulaukta ir dėl niekaip iš pelenų nepakylančio Palangos oro uosto. Patys verslininkai tvirtino, kad kelionės lėktuvu nebėra brangus ar nepriimtinas keliavimo būdas, o naujų maršrutų atsiradimas mieste leistų rengti didesnes konferencijas ir kurti geresnę aplinką verslui.

S. Budinas patvirtino, kad jau antrus metus Klaipėdos miesto savivaldybė su aplinkinėmis savivaldybėmis bando sukurti naujus maršrutus, pavyzdžiui, Palanga-Londonas, tačiau susitarimo nepavyksta rasti.

"Toks tikslas yra, visas regionas mato poreikį, tam yra padėti ir pinigai, bet neturime, kas skristų", - sakė administracijos direktorius ir pridūrė, kad bus skelbiamas naujas konkursas su didesniu finansiniu pasiūlymu.