Verčiant litus į eurus gyventojai pigias prekes buvo linkę "branginti"

Likus dviem savaitėms iki euro įvedimo gyventojų paprašius intuityviai perskaičiuoti prekių ir paslaugų kainas eurais, mažos vertės prekių grupėse kainos nesutapdavo maždaug 9-10 proc., tuo tarpu rečiau perkamas ir brangesnes prekes bei paslaugas respondentai buvo linkę vertinti atsakingiau - vidutiniškai nuo tikslios vertės buvo nukrypstama 7-8 proc.

SEB šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, vertindami brangiau kainuojančias prekes, gyventojai buvo linkę labiau atsižvelgti į savo gaunamas pajamas.

"Perkant brangesnes prekes mes vis dar turime saugiklių, kurie mus apsaugo nuo pasidavimų iliuzijoms", - sako J. Varanauskienė.

Dažniausiai apklaustieji "apsiskaičiuodavo" vertindami bulvių, batono ir savaitraščių su televizijos programomis kainas - nuokrypis siekdavo nuo 12 iki 20 proc. Mažiausiai gyventojai klydo vertindami automobilių plovimo paslaugų kainas - jos nuo tikslios vertės skyrėsi vos 1 proc. J. Varanauskienės teigimu, vidutinė 10 proc. paklaida nėra didelė, todėl didelių apsiskaičiavimų vertinant kainas ateityje lietuviams neturėtų kilti.

"Šiek tiek daugiau atidumo perkant mažos vertės prekes tikrai netrukdytų", - pataria analitikė.

Kur kas tiksliau kainas eurais vertino respondentai, kurie buvo įsitikinę, jog po euro įvedimo prekių ir paslaugų kainos nedidės. Tuo tarpu lankymasis kitose euro zonos šalyse arba išlaidų buhalterijos tvarkymas tikslumui didelės įtakos neturėjo. Tiksliau už kitus intuityviai kainas perskaičiuodavo 30-49 metų amžiaus respondentai. Rečiau nuo tikrosios kainos nuklysdavo ir turintys aukštąjį išsilavinimą bei aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai, taip pat asmenys, kurie parduotuvėse lankosi dažniau.

'Tie, kurie teigė, kad pinigų jiems neužtenka net maistui, ir klysti buvo linkę dažniau", - tyrimo rezultatus komentavo J. Varanauskienė.

SEB banko užsakymu "Baltijos tyrimų" atliktoje apklausoje gruodžio 9-15 dienomis dalyvavo 1097 respondentai įvairiose Lietuvos vietovėse.

Respondentų buvo prašoma spontaniškai ir intuityviai perskaičiuoti 35 prekių kainas litais į kainas eurais.

"Gebėjimas kainas įvertinti mintimis tikrai nėra toks geras, kaip daugelis įsivaizduoja, todėl bent pradžioje gyventojai tikrai neturėtų bodėtis parduotuvėje išsitraukti skaičiuotuvą", - reziumavo J. Varanauskienė.