Vėjo "malūnai" baisūs ne visiems

"Vakarų eksprese" jau ne kartą rašėme, kad Klaipėdos rajono valdžia yra uždraudusi bet kokias vėjo jėgainių statybas, kol nebus parengta jų statybą reguliuojanti įstatymų bazė. Beje, jau šį ketvirtadienį Seimas kaip tik tos "bazės" ir imsis - svarstys dvejus metus rengtą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Tuo tarpu vėjo jėgainės ne visiems atrodo pavojingos - šilutiškiai su vėjo energetikais rengiasi pasirašyti net bendradarbiavimo sutartį. Šilutės rajone jau sukasi šešių vėjo jėgainių parkas, ketinama statyti dar kelis.

Šilutės rajono Mockių kaime jau sukasi šešių vėjo jėgainių, 12 MW galios parkas. Kol kas tai - vieninteliai vėjo "malūnai" rajone. Tačiau, rajono savivaldybės duomenimis, investuotojai ketina pamaryje suręsti dar penkis panašius parkus, iš viso apie 60 jėgainių.

Daugiausiai jų priplanuota statyti Juknaičių seniūnijoje, taip pat netoli Minijos upės, Lankupių, Čiūtelių, Grumbių ir kitų kaimų aplinkoje.

Jėgainės dygsta viena po kitos

Vietos bendruomenės vėjo energetikos plėtrai nesipriešina. Dar daugiau - neseniai rajono meras Virgilijus Pozingis kartu su energetikais pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį turėtų būti parengta sutartis steigti paramos fondą Šilutės rajono bendruomenėms. Tokią sutartį ketina pasirašyti trys vėjo energiją rajone gaminsiančios bendrovės.

Kad įsigaliotų ši sutartis, ją palaiminti turėtų rajono Taryba. Tai būtų analogų neturintis bendradarbiavimo pavyzdys šalyje.

Nuo būsimo jėgainių potencialo, kuris siektų apie 150 MW, per metus į šį paramos fondą prikapsėtų apie milijoną litų nuo kiekvieno vėjo pagaminto energijos vieneto. Tokį paramos teikimo sumanymą ateityje planuojama pasiūlyti ir kitų rajonų savivaldybėms. Sutartys galiotų 20-25 metus - tiek, kiek eksploatuojamos vėjo jėgainės.

Šiuo metu statomas antrasis vėjo jėgainių parkas Čiūtelių kaime, triskart galingesnis negu Mockių, turėtų pradėti elektrą gaminti jau kitų metų pradžioje.

Gyventojai nesiskundžia

Šilutės rajono valdžiai netenka klausytis nepatenkintų gyventojų skundų kaip gretimuose rajonuose - čia su vėjo "malūnais" niekas nekovoja.

"Manome, kad investuotojai rado bendrą kalbą su gyventojais, matyt, pasimokyta iš ankstesnių klaidų. Jėgainės planuojamos statyti atokesnėse vietose, ir tie planai visiems žinomi. Esame parengę savivaldybės informacinį dokumentą, kuriame aiškiai nurodytos jėgainių parkų vietos, kiekvienas gali pasižiūrėti ir toje vietoje gyvenamo namo nestatyti.

Pagrindinis savivaldybės siekis - jėgainės neturi būti statomos arčiau nei 250 metrų nuo gyvenamojo namo. Tai daroma vien dėl saugumo sumetimų, jei jėgainė kartais griūtų", - "Vakarų ekspresui" sakė Šilutės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas.

Kad investuotojai atidžiai rinkosi vietas vėjo jėgainių parkams, rodo tas faktas, jog jų statymo vietos nekart buvo keistos.

"Galbūt tose pirminėse vietose neleido gyventojai ar netiko sąlygos vėjo energijai gaminti. Tiesiog energetikai pragmatiškai atmetė viską, kas trukdytų kurti jėgainių parkus ir pasirinko tas vietas, kuriose jėgainės niekam neužkliūtų. Nelenda jie ir į saugomas teritorijas, o jei stato 500 m nuo tokios teritorijos ribos, vėliau privalo vykdyti aplinkos stebėseną.

Jėgainių statyba planuojama pagal teritorijų planavimo dokumentus, kaip ir kiti statybos objektai. Jų galimos statymo teritorijos numatytos ir rajono bendrajame plane. Neįmanoma visko uždrausti, visur reikia vadovautis sveiku protu", - įsitikinęs V. Bičkauskas.

Beje, Šilutės kraštas nuo seno garsėjo vėjo malūnais. Vietos gyventojai juokauja, kad akmeninėmis girnomis maldami grūdus ir švilpdami sparnais senieji malūnai keldavo daug didesnį triukšmą negu dabartinės vėjo jėgainės. Bet tai netrukdė šalia gyventi pačiam malūnininkui.

"Gyventojai skleidžia melą ir gandus"

Saulius PIKŠRYS, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius
Gaila, kad "žaliąją" energiją lydi baimės ir mitai. Mokslas įrodė, kad vėjo jėgainės nekenkia nei žmonių sveikatai, nei aplinkai. Nei jos dažnai griūva, nei užsidega. Tai visiškas absurdas. Lietuvoje statomos patikimos naujos vokiškos jėgainės, patikrintos, išbandytos dešimtis kartų. Dažnai grupės gyventojų, gindamos savo siaurus ekonominius interesus, nes esą nuvertės žemė, skleidžia melagingą informaciją apie "žaliąją" energiją, sukursto kitus.

Pats esu gamtosaugininkas, susipažinęs su atsinaujinančių išteklių energijos šaltiniais, kaip jie veikia ir kokią naudą duoda. Pirmiausiai - tai didina mūsų energetinę nepriklausomybę. Žmones erzina, jei jėgainės sparnuotės šešėlis krenta ant namo? Tai jau išspręsta - jėgainė tuo momentu automatiškai išsijungia. Žmonės klysta manydami, jog energetikai specialiai stato arti gyvenviečių, nes ten visa patogi infrastruktūra, o neieško vietos plynuose laukuose. Stato ir laukuose, tik ne kiekvienas laukas tam tinka. Statoma ten, kur palankiai pučia vėjas. Stebėtina, kad kai kurios savivaldybės laikosi išankstinės nuostatos, jog joms nereikia jėgainių. Juk tai ir investicijos, nauja infrastruktūra, darbo vietos, mokesčiai. Lietuvoje vėjo elektrinės galėtų pagaminti trečdalį visos suvartojamos elektros energijos - tam tereikia politinio sprendimo.