Varžytinėse - jau ir statytojų butai

Tiems, kas svarsto įsigyti nekilnojamojo turto, sunkmetis atveria vis didesnes galimybes tai padaryti. Net iki 40 proc. mažesne nei rinkos kaina jau galima įsigyti ne tik iš prasiskolinusių fizinių asmenų išvaržomą turtą, bet ir butus naujuose namuose, bankrutuojant juos stačiusioms bendrovėms.

Vienas tokių pavyzdžių uostamiestyje - keturių aukštų gyvenamasis namas Rumpiškės gatvėje. Statybos bendrovei paskelbus bankrotą ir parduodant jos turtą, jau dukart buvo skelbtos varžytynės ir minėtame name esantiems butams.

Tiesa, anot dar 1997-aisiais įkurtos UAB "Eudanas", papildžiusios bankrutuojančių įmonių gretas, bankroto administratoriaus Sergejaus Kononenkos, nepaisant to, kad skelbimų apie iš varžytinių parduodamus šiuos butus buvo nemažai, sulaukta gal tik maždaug dešimties susidomėjusių žmonių skambučių, o apžiūrėti turto taip ir neatvažiavo nė vienas.

Butų baigtumas nesiekia 100 proc. - kai kurių yra 82, kitų - 98 proc. Tačiau tai, anot S. Kononenkos, neturėtų gąsdinti potencialių pirkėjų - faktiškai šie skaičiai reiškia tai, kad neištapetuotos sienos ir nesumontuota santechnika, nes tai pagal savo pageidavimus turėję pasidaryti patys būsimieji gyventojai.

"Viskas vyksta taip - įmonė vykdo veiklą, stato butus, pasirašo sutartis su pirkėjais, paima avansą. Jeigu atsitinka taip, kad įmonei iškeliama bankroto byla, pagal Bankroto įstatymą jos veikla sustabdoma, o turtas parduodamas neatsižvelgiant į tai, ar butai baigti įrengti, ar nebaigti - tai vis tiek yra turtas.

Su žmonėmis, kurie buvo sumokėję avansą už butus, atsiskaitoma įstatymo nustatyta tvarka - jie visi patenka į trečios eilės kreditorių sąrašą. Jeigu jie nori pirkti tuos butus, tai padaryti gali, bet nėra atsižvelgiama, kad jie buvo sumokėję kokį nors avansą", - aiškino S. Kononenka.

Ar pirkėjai, sumokėję avansą, bankrutuojant įmonei liko nuskriausti?

"Sutartis jie pasirašė 2008 metais, kai butų kainos buvo ne tokios, kaip dabar. Tada tas pats butas kainavo maždaug 100 tūkst. litų daugiau", - sakė S. Kononenka.

Anot jo, iš pasirašiusiųjų sutartis atsirado žmogus, kuris dalyvavo varžytinėse ir įsigijo butą minėtame name.

Žmonių, perkančių butą komisijos tinkamu naudoti dar nepripažintame name, laukia šiek tiek daugiau formalumų, nei įprastai. Pasak S. Kononenkos, bankrutuojanti įmonė tokiais dalykais, kaip namo "pridavimu" jau nebepasirūpins, taigi pardavus per 50 proc. butų, žmonėms derėtų steigti bendriją, o ji ir sutvarkytų dokumentus.

S. Kononenkos teigimu, toks atvejis, kai varžytinėse atsiduria bankrutuojančios statybų bendrovės įgyvendinamas projektas, jo praktikoje esąs pirmas, tačiau iš kolegų bankroto administratorių jau tekę girdėti apie panašiai parduodamus butus.

Klaipėdiečiai įklimpo labiausiai

Nemažai varžytinių skelbiama ir prasiskolinusių fizinių asmenų nekilnojamajam turtui parduoti, tačiau, Antstolių rūmų duomenimis, jos beveik neįvyksta, nes neatsiranda pirkėjų.

Pasak UAB "Būsto paskolų draudimas" direktorės Gitanos Griškėnienės, šiuo metu bendrovė yra paskelbusi 196 varžytines, iš kurių net 63 - Klaipėdoje.

"Tai - labai didelis skaičius. Galbūt čia daugiau ėmusiųjų paskolas būstui? Kaip tik ne. Bandėme ieškoti priežasčių, bet jos mums nežinomos. Galbūt tai būtų galima sieti su dideliu nedarbo lygiu Klaipėdoje, bet tokios analizės nedarėme. Nustatyta tik tiek, kad kainos nekilnojamojo turto pirkimo bumo metu Klaipėdoje buvo išties didelės, beveik kaip Vilniuje. Nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, čia jos daugiausiai ir nukrito, be to, nekilnojamąjį turtą čia sunkiausia ir realizuoti", - sakė G. Griškėnienė.

Palyginti daugiausiai klaipėdiečių, anot G. Griškėnienės, griebiasi ir bendrovės pasiūlyto išsigelbėjimo išlaikyti stogą virš galvos. Dar gegužės mėnesį "Būsto paskolų draudimas" pasirašė sutartį su bankais, kad problemų prislėgtiems skolininkams būtų suteikta galimybė atidėti kredito grąžinimą iki vienerių metų. Sutarta, kad tuo metu įmokas (su palūkanomis) bankui mokės "Būsto paskolų draudimas". Grąžinti jas fizinis asmuo vėliau galės per 10 metų laikotarpį.

Tiesa, toks gelbėjimo ratas metamas tik tiems skęstantiesiems, kurie yra "Būsto paskolų draudimo" klientai. Iš visų, pasiėmusiųjų kreditą būstui įsigyti, apsidraudusieji šioje bendrovėje sudaro apie ketvirtadalį.

NT rinką stebinčio portalo NTspekuliantai.lt duomenimis, būstų realizacijos rodikliai išties yra rekordiškai žemi - liepos mėnesį Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje kartu sudėjus parduoti ar rezervuoti tik 32 nauji butai. Tačiau teigiama, kad pirkėjų susidomėjimas auga, mat nekilnojamojo turto pasiūlymus skelbiančių interneto svetainių lankomumas padidėjo.

Pranešama, jog nuo 2009 m. sausio vidutinės naujų butų kainos pirminėje rinkoje Vilniuje sumažėjo dešimtadaliu, Klaipėdoje - beveik penktadaliu, o Kaune - apie 2 proc. Liepą vidutinės naujų butų kainos nustojo kristi ir stabilizavosi, tačiau pardavimo šoktelėjimas prognozuojamas ne anksčiau nei ateinančių metų pradžioje.

"Geriau, kad pirktų plėtotojas"

Linas JUOZAITIS, UAB "Ober-haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas

Susidomėjimas būstu yra, bet niekas nieko nenori pirkti. Jeigu perkama, tai tik sau, ne perpardavimo tikslais. Jeigu varžytinėse būstą būtų galima įsigyti 30 proc. pigiau nei rinkoje, susidomėjimas tikrai būtų didelis. Pavyzdžiui, butas, kurio vienas kvadratinis metras kainuotų 4-4,5 tūkst. litų, ir dar stovintis geroje vietoje, tikrai būtų paklausus.

Jeigu namas nėra visiškai baigtas ir komisijos jau pripažintas tinkamu naudoti, ir yra parduodamas iš varžytinių, ko gero, jį turėtų pirkti kitas nekilnojamojo turto plėtotojas, kad galėtų pabaigti projektą. Vienas žmogus, nusipirkęs butą tokiame name, įsivels į nepatogumus.

Sąrašo viršuje - statybos ir transportas

Alina BUEMANN, UAB "Creditinfo Lietuva" kredito rizikos vadovė

Kreditų biuro "Creditinfo Lietuva" duomenimis, per šių metų liepos mėnesį bendras įmonių pradelstų įsiskolinimų portfelis išaugo 300 mln. litų, o nuo metų pradžios padidėjo daugiau nei 2,5 karto ir pasiekė beveik 2 mlrd. litų. Pastebima tendencija, kad naujų skolininkų gretos gausėja lėčiau, tačiau skolų portfelį sparčiai augina jau itin sudėtingoje finansinėje padėtyje esančios įmonės.

Per liepą užregistruoti 2 303 nauji įmonių turto areštų atvejai, tai yra 77 proc. daugiau nei per tą patį mėnesį pernai.

Daugiausiai įsiskolinimų Lietuvos įmonės turi finansinėms įstaigoms, likusią bendrovių laiku negrąžintų įsiskolinimų dalį sudaro skolos telekomunikacijų, skirstomųjų tinklų, kuro prekybos ir kitiems ekonomikos sektoriams. Daugiausiai įsiskolinimų turinčiųjų sąrašo viršuje ir toliau išlieka statybų, transporto, prekybos sektoriai, viešbučiai ir restoranai, miško ir medienos pramonė.

"Varžytinių bumo nėra"

Dora PETKAUSKAITĖ, Antstolių rūmų atstovė spaudai

Tokio varžytinių bumo, koks būtų logiška sunkmečio tąsa, nėra, nes nėra pirkėjų. Nei pirmosios, nei antrosios varžytinės neįvyksta nepaisant to, kad per pirmąsias pradinė turto kaina būna 80 proc. rinkos kainos, o antrąsias - tik 60 proc. Prieš porą mėnesių kalbėjausi su antstoliais, tai vienas minėjo paskutinįkart butą iš varžytinių pardavęs praėjusią vasarą, kitas - metų pradžioje. Iki sunkmečio kurį laiką buvo sumažėję varžytinių, nes skolininkui leidžiama pačiam susirasti pirkėją, kuriam parduos areštuotą turtą. Dabar skelbimų apie varžytines yra panašiai kaip būdavo 2005-aisiais, t. y. galiojančių kasdien apie 600-700.

Giedrė NORVILAITĖ