Vartotojams palankios kainų tendencijos lemia gerokai mažesnę infliaciją

VE.lt

2013-08-19 09:05

Mažesnė, nei tikėtasi, pastarųjų mėnesių infliacija, taip pat ribotas vienetinių darbo sąnaudų augimas ir palankios pasaulinių žaliavų kainų tendencijos skatina reikšmingai mažinti infliacijos prognozę. Bendra šalies ūkio plėtra iš esmės atitinka ankstesnius vertinimus, todėl realiojo BVP augimo perspektyva tebėra nepakeista. Numatoma, kad šiemet šalies ūkis augs 2,8 %, o kitąmet – 3,5 %.

Lietuvos bankas sumažino šių metų infliacijos prognozę 0,6 procentinio punkto – iki 1,4 %, kitų metų rodiklį – beveik visu procentiniu punktu, nuo 2,4 % iki 1,5 %.

„Pamatinių prielaidų, dėl kurių artimiausiu metu staigiai pradėtų pūstis pasaulinės maisto ir energijos žaliavų kainos, nėra. Todėl, jei kojos nepakiš geopolitiniai veiksniai, infliacija šiemet ir kitąmet Lietuvoje turėtų būti nedidelė“, – sako Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius.

Tokias tendencijas lemia palankiai besiklostantys išorės ir vidaus veiksniai. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja itin didelį grūdų derlių pasaulyje. Be to, rinkos lūkesčiai ir tarptautinių institucijų prognozės rodo naftos kainą 2013–2014 m. mažėsiant, palyginti su 2012 m. Vidaus rinkoje sparčiai augantis našumas lėmė, kad padidinus minimalųjį darbo užmokestį, vienetinės darbo sąnaudos pakilo nedaug ir tai kol kas ribotai paveikė kainas.

Šie veiksniai palankiai veikia ir 2014 m. infliacijos prognozę, tačiau kitąmet jų poveikį slopins sprendimai mokesčių srityje. Pavyzdžiui, kitų metų pavasarį didinami akcizai tabakui ir alkoholiniams gėrimams.

Lietuvos ūkio plėtrai didelę įtaką tebedaro eksportas, vis reikšmingiau prie augimo prisideda atsigaunanti vidaus paklausa, ypač didesnis, nei tikėtasi, privatus vartojimas. Privatų vartojimą didina augančios gyventojų pajamos, o pastarąsias – tiek pakilęs darbo užmokestis (tam įtaką darė ir padidintas minimalusis užmokestis), tiek didesnis užimtumas.

Nors ankstesnių metų gausaus derliaus poveikis, pastebimai didinęs eksportą 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pradžioje, jau išblėso, dabar eksporto plėtrą palankiai veikia daug didesnė nei prieš metus naftos produktų gamyba. Tačiau tai aiškintina bazės efektu, kadangi prieš metus naftos produktų eskportas buvo sustojęs dėl perdirbimo gamyklos remonto. Eksportas be naftos produktų auga lėčiau nei anksčiau dėl gana nepalankios išorės aplinkos. Vis dėlto eksporto augimas lėtėja ne tiek daug, kiek manyta, todėl tiek šių, tiek ateinančių metų jo perspektyva pagerinta.