Vartotojai teisių turi vis mažiau

Kovo 15-oji pasaulyje minima kaip Vartotojo diena. Ta proga visa ši savaitė paskelbta vartotojų savaite, o jų teises ginančios valstybinės ir nevyriausybinės institucijos visą savaitę diskutuos, kaip pagerinti esamą situaciją, mat, pasirodo, ji kasmet vis blogėja: vis dažniau vartotojai gauna prastos kokybės prekes ar paslaugas arba pardavėjai nesutinka per 14 dienų geros kokybės, bet pirkėjui nepatinkančių prekių keisti į kitas. Tačiau žmonės vis rečiau skundžiasi atitinkamoms institucijoms, nes vis mažiau tikisi jų pagalbos.

Galima atsisakyti ir geros kokybės prekės

Antradienį Seime buvo diskutuota, ką reikėtų keisti, kad vartotojams būtų lengviau apginti savo teises.

„Norint pasinaudoti savo teisėmis, pirmiausia būtina jas gerai žinoti. Lietuvoje, priešingai nei kitose Europos valstybėse, kur daug kas priklauso nuo pardavėjo geros valios, įstatymai numato teisę per 14 dienų grąžinti arba pakeisti geros kokybės prekę, bet ši tvarka galioja tik tam tikromis sąlygomis ir ne visoms prekėms. Perkant internetu padėtis paprastesnė - jei gauta prekė jums nepatiko, turite teisę per 7 darbo dienas jos atsisakyti ir atgauti sumokėtus pinigus“, - sakė Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.

Dingo noras skųstis

Jos teigimu, tyrimai atskleidė, kad prekių ar paslaugų kokybe besiskundžiančių žmonių nuo 2010 metų iki pernai padaugėjo nuo 81 iki 87 proc. Tačiau dar blogiau, kad dauguma besiskundžiančiųjų kreipiasi ne į vartotojų teisių gynėjus, bet tik pasiguodžia draugams, artimiesiems ar pažįstamiems. Tokių per dvejus metus padaugėjo nuo 56 iki 64 proc. Esą tai įrodo, kad valstybinė vartotojų teisių gynimo sistema veikia nesklandžiai ir žmonės vis mažiau tikisi rasti pagalbą.

„Pagrindinė problema yra ta, kad besiskundžiančiųjų skaičius didėja tų, kurie skundžiasi šeimos nariams, pažįstamiems, draugams, sąskaita. Daugėja ir tiesiogiai su pardavėjais besistengiančių spręsti ginčus. O į oficialias valstybės institucijas kreipiasi vis mažiau, nes pasitikėjimas jomis krinta. Juk vartotojų teisės tam ir yra reglamentuotos, kad būtų apgintos. Bet jos apginamos ne visada. Be to, kreipiamasi retai, nes vartotojų švietimas yra labai menkas, žmonės nežino, kur konkrečiu atveju kreiptis, pasimeta tarp institucijų. Aišku, egzistuoja vieno langelio principas, kai kreipiantis ne į tą instituciją skundas yra persiunčiamas. Tačiau tai užtrunka per ilgai“, - tvirtino Z.Čeponytė.

Milžiniškas išimčių sąrašas

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Paslaugų kontrolės skyriaus vedėja Rima Tuganauskaitė akcentavo, kad jos atstovaujama tarnyba pernai gavo daugiau kaip 2 tūkst. skundų (jų skaičius per metus išaugo net 18 proc.), tačiau iš jų tik 40 buvo susiję su tuo, kad pardavėjai nesutiko grąžinti pinigų už geros kokybės, bet žmogui nepatikusią prekę. O tai neva rodo, kad mažai žmonių žino apie tokią galimybę.

Remiantis ūkio ministro įsakymu, per 14 dienų galima grąžinti ne maisto prekę (arba ją keisti kita), jei nepatiko jos spalva, netiko dydis ir panašiai. Pavyzdžiui, vyras žmonai nuperka dovaną, o ši jai nepatiko. Per 14 dienų galima ją pakeisti nauja. Tiesa, pirktas daiktas neturi būti sugadintas, panešiotas, neturi būti nukirptos gamintojo etiketės su svarbia informacija.

Tiesa, yra didžiulis sąrašas prekių, kurių pardavėjai turi teisę ir per 14 dienų nepriimti atgal. Tai parfumerijos, kosmetikos prekės, tualetiniai preparatai, fotografijos ir kinematografijos prekės, spausdintos knygos, reprodukcijos ir kiti poligrafijos pramonės dirbiniai, audiniai, kiliminės grindų dangos, išskyrus kilimus ir kilimėlius, apatiniai drabužiai, kūdikių drabužėliai, pėdkelnės, kojinės, puskojinės, juvelyriniai dirbiniai, išskyrus bižuteriją, brangakmeniai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įrenginiai, garso įrašymo bei atkūrimo technika, televizoriai, antžeminės ir vandens transporto priemonės, optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, medicinos arba chirurgijos prietaisai, laikrodžiai, muzikos instrumentai, ginklai ir šaudmenys, patalynės reikmenys, šviestuvai, žaislai, žaidimai, išskyrus sporto ir meškeriojimo reikmenis.

Anot Z.Čeponytės, Lietuva yra bene vienintelė ES valstybė, kur per 14 dienų galima grąžinti ir geros kokybės prekę, tačiau padaryta pernelyg daug išimčių, kada pardavėjai to daryti neprivalo.

Dažniau perka gulėdami

Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių ir paslaugų skyriaus vyr. specialistės Snieguolės Šližytės, perkant internetu galima grąžinti bet kokias geros kokybės ne maisto prekes net nenurodant jokių priežasčių. Tiesa, terminas tam tėra 7 dienos. Prekės siuntimo ir susigrąžinimo išlaidas šiuo metu privalo padengti pardavėjas. Tačiau jau kitais metais įsigalios ES direktyva, pagal kurią išlaidas padengti turės jau vartotojas.

Remiantis tyrimų duomenimis, 2011-2012 metais prekyba internetu Lietuvoje išaugo daugiau nei penktadaliu. Didžiausią jos dalį sudarė prekyba drabužiais ir avalyne, antroje vietoje - internetinė elektronikos prekių rinka.

Geriau apžiūrėti iškart

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių ir paslaugų skyriaus vedėja Rasa Pupienienė įspėjo, kad jei nupirktą daiktą pristato kurjeris, svarbu jo neišleisti, kol prekė nebus apžiūrėta. Mat jei vėliau paaiškės, kad ji apgadinta transportavimo metu (įlenktos šaldytuvo durelės, sudaužytas spintos veidrodis ar pan.), atsakomybę už tai turės prisiimti pats vartotojas, nes objektyviai išsiaiškinti, kas prekę apgadino, nėra galimybių.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“