Vartotojai ginami tik rekomendacijomis

Tai liudija ir klaipėdiečio A. M. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) istorija. Vyras prieš metus pirko striukę, kainuojančią beveik pusę tūkstančio litų. Dėl šios prekės jis su prekybininkais bylinėjasi iki šiol.

Po šlapdribos - dėmės

Rusakalbis vyras pasakojo, kad bendrovei "Pergamas" priklausančioje parduotuvėje "Lee Wrangler" 2011-ųjų sausio 5 dieną nusipirkęs striukę ja džiaugėsi neilgai - po pirmos šlapdribos ant jos atsirado dėmių.

"Kadangi striukė brangi, o visa žiema dar prieš akis, tad tiesiu taikymu nuėjau į parduotuvę. Viena pardavėja apžiūrėjo ir pasakė, kad ji nekompetentinga, liepė ateiti kitą dieną. Vėl atėjus istorija ta pati - jau reikėjo laukti vedėjos, paskui direktoriaus... Vis skambinėjau ir buvau šeriamas pažadais. Paskui pardavėjos bandė įrodinėti, kad aš pats tą striukę ištepliojau - neva valgiau beliašą ir aptaškiau riebalais. Tokie jų svarstymai atrodė juokingi, nes dėmių buvo visur - ir ant nugaros, ir ant gobtuvo", - beveik metų senumo įvykius prisiminė nusivylęs pirkėjas.

Nepavykus su prekybininkais susitarti gražiuoju, vyriškis kreipėsi į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyrių. Atlikę striukės kokybės vertinimą, šios įstaigos specialistai pateikė išvadą, kad "prekė neatitinka kokybinių rodiklių, kurių vartotojas galėjo protingai tikėtis". Taip pat inspekcijos Klaipėdos skyrius patikrinimo akte konstatavo, kad vartotojo pretenzija yra pagrįsta, taigi pagal Civilinį kodeksą, jis turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus.

Pasak specialistų, dėmės ant striukės galėjo atsirasti dėl to, kad nebuvo tinkamai impregnuoti striukės viduje esantys pūkai.

"Tačiau, pasirodo, prekybininkams inspekcijos išvados nieko nereiškia. Jos yra tarsi rekomenduojamo pobūdžio. Kadangi buvau įkyrus, pardavėjai galų gale nusileido ir siūlė man už tą pačią sumą išsirinkti kokią noriu kitą prekę, išskyrus džinsus. Toks siūlomas kompromisas manęs netenkino - aš nebepasitikiu šios parduotuvės prekių kokybe. Man tik norėjosi atgauti savo pinigus ir pamiršti šį įvykį", - pasakojo klaipėdietis.

Palankias pirkėjui išvadas pateikė ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, taip pat siūliusi bendrovei grąžinti pirkėjui pinigus.

"Istorija tęsėsi jau kelis mėnesius, o aš buvau ir be striukės, ir be pinigų. Nebeturėjau kitos išeities ir kovo 30 dieną kreipiausi į Klaipėdos apylinkės teismą. Tik po to - gegužę - bendrovė "Pergamas" man grąžino pinigus už striukę. Tuomet aš patikslinau ieškinį ir palikau reikalavimus man kompensuoti moralinę žalą - tūkstantį litų - bei padengti teismo išlaidas. Bylinėjamės iki šiol. Kitas teismo posėdis yra numatytas sausio 16 dieną", - pasakojo nusivylęs pirkėjas.

VERSIJOS. Ne maisto produktų inspekcijos specialistai nustatė, kad tokios dėmės ant striukės galėjo atsirasti dėl prastai impregnuotų pūkų, tačiau pardavėjams patrauklesnė versija, kad striukės savininkas labai mėgsta beliašus. Asmeninio albumo nuotr.

---

Kita versija

Išklausius bendrovės "Pergamas" direktoriaus Armino Gustaičio versiją panašu, kad šios dvi nesutariančios pusės teismų duris dar varstys ilgai. A. Gustaitis tikino, kad striukę pirkėjas tiesiog pats išterliojo riebalais ir dabar nori pasipelnyti.

"Nebenoriu kvaršinti dėl šios istorijos sau galvos - atidaviau šią bylą advokatams ir tegul dirba. Beje, ruošiu ieškinį prieš šį pirkėją, nes jis teršia mano bendrovės vardą. Jis reikalauja moralinės žalos, o kas įrodys, kad jis ją patyrė? Gal aš patiriu didesnę moralinę žalą, nes jis šmeižia mano parduotuvę. O gal jis veikia konkurentų užsakymu?" - svarstė A. Gustaitis.

Jo teigimu, tokių striukių, kaip įsigijo A. M., į parduotuvę buvo atvežta net 40 vienetų ir per metus beveik visos jos parduotos. Direktoriaus tikinimu, iki šiol daugiau nė vienas pirkėjas nesiskundė jų kokybe.

"Jei būtų brokuota - tai būtų visa partija. Mes nusiuntėme tą striukę gamintojams "VF Poland" ir iš jų gavome elektroniniu laišku atsakymą, kad tai nėra gamintojo brokas", - pasakojo A. Gustaitis.

Tiesa, paprašius persiųsti gamintojų išvadas, bendrovės vadovas atsisakė tai padaryti.

"Jokių gamintojo išvadų neturi nei Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nei teismas. Be to, jei jie ir turėtų tas išvadas, kas gali garantuoti, kad jie gamintojams nusiuntė tą pačią striukę, kurią iš manęs paėmė? Juk striukės neturi identifikacijos numerių. Jei jiems Valstybinės ne maisto inspekcijos išvados nieko nereiškia, reikėjo daryti savo ekspertizę, bet su liudininkais", - stebėjosi tokiomis A. Gustaičio kalbomis nukentėjęs pirkėjas.

Jis tikino, kad istorijos pradžioje pats telefonu buvo susisiekęs su gamintojais Lenkijoje ir esą išgirdęs visai kitokį atsakymą.

"Telefonu gamintojai patikino girdėję apie šį konfliktą, ir, kadangi striukė buvo tikrai brokuota, jie jau išsiuntę pinigus bendrovei "Pergamas". Tačiau po šio skambučio praėjo dar marios laiko, kol aš tuos pinigus atgavau. Suprantama, direktorius dabar bando ginti savo parduotuvės garbę. Vadina mane konfliktišku ir arogantišku. Bet argi apie mano charakterio savybes tokiu atveju reikėtų kalbėti? Kur pagarba kiekvienam klientui? Galų gale viską išspręs teismas. Aš tik noriu patarti kitiems žmonėms, kurie pirkdami prekę tikisi, kad juos gina daugelis vartotojų teises ginančių institucijų. Visų šių instancijų išvados svarbios toli gražu ne visiems prekeiviams. Jei jau nusprendžiate nenusileisti pardavėjams, žinokite, kad prireiks labai daug kantrybės ir laiko", - patarė į striukės detektyvą įsipainiojęs klaipėdietis.

PAGALBĄ vartotojams teikiančių institucijų atstovai pripažįsta, kad greičiausias problemos sprendimo būdas yra kreiptis į teismą. FOTOLIA nuotr.

---

"Tik pasiūlome vykdyti teisėtus reikalavimus"

Raimonda BUČINSKIENĖ, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja
Mūsų inspekcija, ištyrusi gyventojo skundą ir padariusi išvadas, pasiūlo situacijos kaltininkui vykdyti teisėtus reikalavimus, kurie yra numatyti Vartotojų teisių apsaugos įstatyme. Kadangi minėtoje istorijoje buvo nustatyta, kad pirkėjas įsigijo nekokybišką striukę, pardavėjui buvo pasiūlyta sugrąžinti pinigus. Tačiau jei pardavėjas mūsų pasiūlymo nepaiso, tuomet vartotojui rekomenduojame kreiptis į teismą arba mes patys pasisiūlome bylą perduoti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Pastarosios įstaigos specialistai, išnagrinėję skundą, stengiasi abi šalis sutaikyti. Jei tai nepavyksta, vartotojui lieka tik kreiptis į teismą. Taigi akivaizdu, kad greičiausias problemos sprendimo būdas - kreiptis į teismą, nes jų sprendimų privaloma laikytis. Tačiau turiu pastebėti, kad tik labai retais atvejais mūsų inspekcijos sprendimai yra ignoruojami, dažniausiai prekybininkai paiso mūsų rekomendacijų.

"Mūsų sprendimai - tik rekomendacinio pobūdžio"

Vitas Jonas ŪSAS, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas:
Mūsų tarnybos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir jokios juridinės galios neturi. Jau daugelį metų ir mūsų tarnybos vadovybė, ir patys vartotojai kalba apie tai, kad jų teisės būtų ginamos kur kas efektyviau, jei teisės aktai suteiktų mums daugiau galių. Tačiau kol kas yra taip, kaip yra. Bet mes taikome drausminimo priemonę tiems verslininkams, kurie nepaiso mūsų nutarimų - skelbiame juos mūsų internetiniame puslapyje. Taigi vartotojai gali stebėti, kurie verslininkai nepaiso klientų poreikių. Bet vėlgi - tai neturi jokios juridinės galios. Tiesiog tie verslininkai, kurie saugo savo reputaciją, stengiasi ten nepatekti.