Vandens skaitiklius varo net užsukti čiaupai

Sąlygos - neįgyvendinamos

Klaipėdietis Algirdas įmonės “Klaipėdos vanduo” staigmeną rado grįžęs iš ligoninės, kurioje gulėjo kelias savaites. Pašto dėžutėje buvo pranešimas, raginantis nuo 8.30 iki 18 val. per tris dienas (iki sausio 31-osios) pranešti, kada gali įsileisti skaitiklių tikrintojus. Rašoma, kad priešingu atveju teks mokėti ne už suvartotą vandenį, o “nustatytą normą”, t. y. už 4 kubinius metrus šalto ir už 3 karšto vandens per mėnesį (apie 60 litų). Algirdas atsitiktinai rado pranešimą sausio 31-osios vakarą, tik parvykęs iš gydymo įstaigos, tad pavėlavo.

“Tik atsitiktinumas, kad pranešimą radau. O mano kaimynai pusmečiui išvykę į užsienį užsidirbti. Todėl, nors vandens niekas nevartojo, ras kelių šimtų litų sąskaitas. Be abejo, tokią įžūlią savivalę galima skųsti teismui, tik ne kiekvienas turi pinigų advokatams. Todėl daug kas ir susitaikys”, - neabejojo Algirdas.

Mokės visada

Įmonės Pardavimų departamento direktorius Dangeras Aleksandrovas nuramino, kad apmokestinti net ilgam išvykusius ir vandens nevartojančius žmones nuo šių metų sausio vidurio leido Aplinkos ministerija.

“Čia yra problema. Kai skaitiklių metrologinis terminas pasibaigia, jei žmogus neleidžia jų pakeisti, iš karto vandens suvartojimas skaičiuojamas pagal normatyvą. Matote, šitas taisykles nustato Aplinkos ministerija, pakeitimai priimti sausio 14 dieną”, - išbėrė D.Aleksandrovas.

Anot jo, kai žmogus išvyksta ilgesniam laikui, jis turi pranešti apie tai vandenį tiekiančiai bendrovei. Tačiau išeities nėra: net ir tuomet teks mokėti.

“Tiems, kurie išvyksta ilgesniam laikui, skaitikliai gali būti išmontuojami. Tada reikia tik kas mėnesį susimokėti 4 litus 70 centų abonentinį mokestį. Taip, ir išmontavimas kainuoja - atvažiavimas, darbas. Apie 40 litų”, - paaiškino D.Aleksandrovas.

Paklaustas, ar visais atvejais pralaimi vartotojas, o laimi bendrovė, kuriai jis dirba, šis nebeslėpė: “gal ir galima taip sakyti”.

Meras bėdos nemato

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius nustebo, kad tokie dalykai vyksta jo mieste. Tačiau lupikavime jis bandė įžvelgti ir logikos.

“Klaipėdos vanduo” turėtų lanksčiau į tai žiūrėti. Nes jei žmogus iš tikrųjų išvažiuoja ir pusmetį negali įsileisti, turėtų būti kita galimybė numatyta. Bet atskirkime du dalykus. Jei išvažiuoja iš namo 59 iš 60 namo gyventojų, sistema juk ir dėl vieno gyventojo turi veikti, siurbliai turi suktis. Tam ir yra abonentinis mokestis, kad palaikytų veikiančią struktūrą. Už vandenį jis neturi mokėti, tik už sistemos veikimą”, - paaiškino, kodėl žmonės turi mokėti už nieką, Klaipėdos meras.

Pasiteiravus, ar ruošiasi pasidomėti šiuo absurdu, R.Taraškevičius leido suprasti, kad žmonių problemos sprendžiamos tik tada, kai atsiduria žiniasklaidos akiratyje.

“Tai jūs apie tai rašysite? Aš kiekvieną straipsnį, kuris susijęs su mano miesto įmonių veikla, atidžiai perskaitau ir raitojuosi rankoves”, - paaiškino savo darbo metodus meras.

Ginti neketina

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius, paklaustas, ar renkant mokesčius už nieką nėra pažeidinėjamos žmogaus teisės, tikino, kad jos nėra pažeistos. Jis mielai visus siuntė samdytis advokatus ir kreiptis ne į jo instituciją, o į teismą.

“Jei su įmone nepavyksta išsiaiškinti, reikėtų eiti į teismą. Patarčiau žmonėms paimti sutartį ir nueiti į savivaldybę pas teisininkus nemokamai pasikonsultuoti. Čia būtų prasmingiausia. Čia teisinis klausimas, o mes savęs nelaikome teisine institucija, mes stebime, analizuojame, siūlome sprendimus abstraktaus lygio”, - paaiškino žmogaus teisių stebėtojas

Plikiams - šukuosenos mokestį

Kęstutis MASIULIS - Seimo narys:

Teisines aplinkybes, kurios numatytos sutartyse, turėtų vertinti teisininkai, bet žmonės juk nebūtinai piktybiškai neįsileidžia tikrintojų. Reikia juk suprasti, kad daug kas namie būna tik po darbo - tokiais ultimatumais negalima bendrauti. Klausimas, už ką turi mokėti, jei žmogus išvykęs į užsienį ar negyvena bute bent kelis mėnesius? Nejaugi turi mokėti už vandenį, kurio nevartoja? Vienas, pavyzdžiui, guli ligoninėje, antras - laidotuvėse. Čia prasilenkiama su daugeliu įstatymų, nes pinigai už paslaugą, kurios negavai, negali būti imami. Kaip ir iš plikio šukuosenos mokesčio juk negalima imti.

O dėl pelno panaudojimo, mes puikiai žinome, kaip yra, - pavyzdžiui, “Vilniaus vandenyse” yra konkretūs faktai užfiksuoti, vyksta tyrimai, pareikšti kaltinimai. Kiek žinau, buvę vadovai kaltinami pasirašę aktus tiems darbams, kurie net nevykdyti, lėšų pasisavinimu, piktnaudžiavimu, kitaip tariant, vagyste. O kalbant apie mokesčių kėlimą, jei per tris dienas nepaskambini - tai yra plėšikavimas, reketavimas iš žmonių. Kodėl jis, dėl objektyvių aplinkybių negalėdamas būti namie, priverstas mokėti daug daugiau? Tai absurdas.