Vamzdžio į Klaipėdą idėja - vėl gyva

Apie norą tiesti produktotiekį prabilta dar tada, kai tuometinę "Mažeikių naftą" privatizavo JAV kompanija "Williams International". Vėliau, kai bendrovę valdė Rusijos kompanija "Jukos", tokios kalbos nutilo. Šia tema vėl buvo prabilta "Mažeikių naftos" akcijas įsigijus Lenkijos koncernui "PKN Orlen".

2009-aisiais lenkai produktotiekį naudojo net kaip kortą siekiant gauti "Klaipėdos naftos" akcijų. Tuometinės "Mažeikių naftos" vadovai tvirtino, kad negavus dalies Klaipėdos terminalo kontrolės, ko gero, atsisakys produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą.

Statybos kitąmet?

Anot "ORLEN Lietuva" pranešimo, "naujasis produktotiekis yra gyvybiškai svarbus siekiant išlaikyti lietuviškų naftos produktų konkurencingumą pasaulinėse rinkose ir sukuria pagrindą ilgalaikei įmonės veiklai". Tai esą yra esminis veiksnys, užtikrinantis degalų tiekimą ir regiono energetinę nepriklausomybę. Akcentuojama, kad naftos ir jos produktų transportavimas vamzdynais yra ne tik ekonomiškiausias ir efektyviausias, bet ir ekologiškiausias būdas.

"ORLEN Lietuva" laiko "Klaipėdos naftos" terminalą viena iš galimų produktotiekio tiesimo krypčių, tad pranešė pradedanti konsultacijas dėl bendradarbiavimo vamzdynu sujungiant Juodeikiuose esančią naftos perdirbimo produktų gamyklą su "Klaipėdos naftos" terminalo infrastruktūra.

"Produktotiekio projektas iki jūros terminalo būtų naudingas tiek "ORLEN Lietuvai", tiek visai Lietuvos degalų rinkai. Mūsų vertinimu, šios investicijos ne tik palengvins įmonės ekonominės veiklos motyvus, bet ir daugiau kaip dešimtadaliu, iki 11 milijonų tonų per metus, padidins perdirbamos naftos kiekį. Tai leistų dar labiau sustiprinti "ORLEN Lietuvos" pozicijas rinkose", - pranešime cituojamas "ORLEN Lietuvos" generalinis direktorius Ireneusz Fąfara.

Produktotiekis leistų "Orlen Lietuvai" tiekti savo pagamintus naftos produktus vamzdžiais, o ne "Lietuvos geležinkelių" cisternomis, kaip yra šiuo metu. Todėl šis projektas leistų sumažinti "Orlen Lietuva" produkcijos savikainą.

Pagal energetikos įstatymo nuostatas produktotiekis yra valstybinės svarbos energetikos objektas, todėl "ORLEN Lietuva" yra pasiūliusi įtraukti produktotiekį ir į naują Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo 2012-2016 metais planą.

"Orlen" investicijų komitetas birželį pritarė produktotiekio projektui - investicijos į jos produktų eksportui būtiną vamzdyną siektų apie 110 mln. JAV dolerių (295,5 mln. litų). Anot praėjusią savaitę BNS išplatinto pranešimo, produktotiekį įmonė planuoja pradėti tiesti jau kitąmet ir baigti 2017-aisiais.

Nori ekonominio pagrindimo

Vyriausybinė darbo grupė jau buvo pareiškusi savo poziciją, kad neprieštarautų produktotiekio tiesimui, jeigu bus įrodytas jo ekonominis efektyvumas tiek jame dalyvaujančioms įmonėms, tiek ir valstybei, tačiau palieka pačioms įmonėms tarpusavyje susitarti dėl tokio projekto įgyvendinimo galimybių.

Kartu akcentuota, kad reikia parengti ir studiją, kuri atsakytų ir į klausimą dėl "Lietuvos geležinkelių" patiriamų nuostolių padengimo. Preliminariai skaičiuojama, kad "Lietuvos geležinkeliai" dėl produktotiekio kasmet prarastų apie 100 mln. Lt pajamų.

Savo ruožtu valstybei reikėtų investuoti į savo valdomos "Klaipėdos naftos" pertvarkymą, kad terminalas būtų pritaikytas darbui su produktotiekiu.

"Klaipėdos nafta" savo išplatintame pranešime tvirtino, kad derybos su Mažeikių įmone gali užtrukti apie 12 mėnesių.

"Tai labai reikšmingas, ilgalaikes perspektyvas apibrėžiantis procesas "Klaipėdos naftai". Daugiau nei dešimtmetį bendradarbiaujame su "Orlen Lietuva", kuri yra pagrindinis mūsų terminalo klientas. Produktotiekis bus logiškas abipusiai naudingo bendradarbiavimo stiprinimo žingsnis, įtvirtinsiantis mūsų santykius ilguoju laikotarpiu. Projektas yra labai didelės apimties, jo gyvavimo laikotarpis sieks mažiausiai 40 metų, o mes sieksime susitarti dėl abiems šalims tinkamo verslo modelio visam laikotarpiui. Suprantame, kad tokie ambicingi ir toli siekiantys tikslai greičiausiai lems ilgas derybas, tačiau esame tam pasirengę", - cituojamas "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Šiuo metu įmonės bendradarbiauja pagal 2002 m. pasirašytą ir 2011-ųjų lapkritį nauja redakcija papildytą sutartį, kurioje numatyti abipusiai šalių krovos įsipareigojimai perkrauti "Orlen Lietuva" jūriniu keliu eksportuojamus naftos produktus iki 2024 m. pabaigos.

Miestas kėlė sąlygas

Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas lygiai prieš ketverius metus jau buvo sutikęs, kad būtų išduotos sąlygos rengti specialiajam planui, kuriame būtų išnagrinėtos galimybės iš Mažeikių nutiesti naftotiekį į "Klaipėdos naftą".

Tada skelbta, kad tai būtų du pusės metro skersmens vamzdžiai, įkasti 1,5 metro gylyje po žeme. Būtina jų apsaugos zona - po 25-30 metrų iš abiejų produktotiekio pusių.

Komiteto sprendime buvo įrašytos dvi sąlygos: produktotiekis per Girulius negali būti tiesiamas, taip pat Mažeikių koncernas buvo įpareigotas pasiūlyti Klaipėdos miestui kompensacines priemones už tai, kad iš dalies sumažės rekreaciniai plotai, nes galimas produktotiekis eitų per Girulių mišką.

Savo ruožtu naftininkai tada akcentavo, kad produktotiekio neigiamas poveikis aplinkai būtų labai nedidelis, ypač jei jis būtų tiesiamas šalia geležinkelio, nes sudarytų bendrą transporto koridorių.

Esą apylinkių teritorijos bei rajono vandenviečių geologinių - hidrogeologinių sąlygų analizė rodo, jog netgi po avarijos produktotiekyje žemės paviršiuje arba po žeme išsiliejus šviesiems naftos produktams Šventosios, Palangos, Kretingos ir Klaipėdos vandenvietėse eksploatuojamo vandens kokybei jokios įtakos nepadarytų.