Valstybinės dujų prekybos nuostolis – 26,8 mln. eurų

Prognozuojama, kad 2017 metais paskirtajam tiekėjui „Litgas“ turėtų būti išmokėta 26,33 mln. eurų vadinamosios SGD terminalo saugumo dedamosios. Tokius duomenis „Lietuvos žinioms“ pateikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Valstybinio reguliuotojo teigimu, 2016 ir 2017 metais surinkta saugumo dedamoji bus naudojama ne tik SGD terminalo infrastruktūros ir eksploatavimo sąnaudoms, reikalingoms SGD terminalo veiklai užtikrinti ( „Klaipėdos naftos“ dalis), saugumo dedamosios surinkimo ir administravimo sąnaudoms („Amber Grid“ dalis), bet ir paskirtojo tiekėjo „Litgas“ būtinojo kiekio dujų tiekimo sąnaudoms padengti.

Būtinojo tiekimo sąnaudos – tai skirtumas tarp būtinojo kiekio dujų įsigijimo kainos ir pardavimo kainos. „Komisijai 2017 metų gegužės mėnesį perskaičiavus saugumo dedamąją, šis skirtumas sudaro 26,8 mln. eurų“, – „Lietuvos žinias“ informavo Kainų komisija.

Atitinkamai 2017 metais, komisijos duomenimis, „Litgas“ turėtų būti išmokėta 26,33 mln. eurų, Klaipėdos SGD terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“ turėtų gauti 65,9 mln. eurų, saugumo dedamosios administratorius „Amber Grid“ – 0,114 mln. eurų SGD terminalo mokesčio.

Nutyli apie nesėkmingą veiklą

SGD dujomis prekiaujanti ir būtinąjį kiekį reguliuojamiems energijos gamintojams parduodanti valstybės bendrovė „Litgas“ nuo visuomenės slepia informaciją, kiek už perkamas dujas moka Norvegijos kompanijai „Statoil“ bei kokio dydžio nuostolį patiria, kai šias dujas rinkos kaina parduoda Lietuvos įmonėms. Oficialiai „Lietuvos energijos“ valdoma bendrovė tvirtina, kad nei 2015, nei 2016 metais nuostolio nepatyrė. Tačiau įmonė nenurodo sumos, kurią gauna iš Lietuvoje surenkamos saugumo dedamosios nuostolingai dujų prekybai padengti. Į tris kartus įmonei išsiųstus klausimus redakcija atsakymo taip ir nesulaukė.

„Litgas“ komunikacijos vadovas Paulius Jakutavičius atsiųstame el. laiške rašė esąs „linkęs abejoti dėl galimybės teikti atsakymus ateityje“, nes šiai įmonei nepatinka, kaip „Lietuvos žinios“ „pateikia ir interpretuoja“ gautus „Litgas“ atsakymus.

Prognozuojama, jog 2017 metais įmonei „Litgas“ turėtų būti išmokėta 26,33 mln. eurų SGD terminalo mokesčio.

Į pakartotinai išsiųstą laikraščio prašymą suteikti informaciją apie importuojamų dujų kainą, patirtus nuostolius, kai brangiai įsigytas dujas rinkos kaina pardavė reguliuojamiems gamintojams, ir sumą, kurios įmonė prašė šiems nuostoliams padengti iš saugumo dedamosios, „Litgas“ niekaip nereagavo.

Neoficialiais duomenimis, „Litgas“ importuojamos dujos yra apie 25 proc. brangesnės už rinkos kainą. Gegužės mėnesį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskelbė, kad 2017 metais prognozuojama SGD įsigijimo kaina yra 23,55 Eur/MWh, o prognozuojama gamtinių dujų rinkos kaina liepos 1 dieną didėja nuo 16,45 Eur/MWh iki 18,74 Eur/MWh.

Komisija atsisakė patikslinti, ar paskelbta SGD įsigijimo (importo) kaina yra visų importuotojų („Achemos“, „Lietuvos dujų tiekimo“ ir „Litgas“) SGD įsigijimo kainos vidurkis, ar tik paskirtojo tiekėjo importuojamų SGD kaina.

„Deja, jūsų prašomos informacijos atskleisti negalime“, – į „Lietuvos žinių“ klausimą atsakė Aistė Griškonytė, Kainų komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja. „Lietuvos žinios“ daro prielaidą, kad tai gali būti valstybinių įmonių „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimo“ perkamų dujų kainos vidurkis, nes „Achema“, redakcijos žiniomis, Kainų komisijai tokių duomenų neteikia.

Į mokestį įtraukiami prekybos nuostoliai

2015 metais pradėto eksploatuoti Klaipėdos SGD terminalo veikla finansuojama iš vadinamojo SGD terminalo mokesčio, kurio pavadinimas keistas kelis kartus. Anksčiau mokestis vadintas SGD terminalo priedu, dabar jis oficialiai vadinamas SGD terminalo tiekimo saugumo papildoma dedamąja prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

Kaip „Lietuvos žinias“ informavo Kainų komisija, 2015 metais buvo surinkta 70 mln. eurų, 2016 metais, neaudituotais duomenimis, – 81 mln. eurų, 2017 metais planuojama surinkti 88,7 mln. eurų šio mokesčio.

Nuo 2016 metų į SGD terminalo išlaikymo mokestį, kurį moka dujų vartotojai, įtraukiamos ne tik šio terminalo įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos, bet ir „Litgas“ patiriami SGD prekybos nuostoliai, arba skirtumas tarp brangiau įsigyjamų ir pigiau parduodamų dujų.

Kainų komisija „Lietuvos žinias“ informavo, kad 2016 metais šis skirtumas sudarė 13,75 mln. eurų, prognozuojamas 2017 metais – 26,8 mln. eurų.

Verčia pirkti SGD terminalo dujas

SGD terminalo dujų kiekį, būtiną jo minimaliai veiklai palaikyti, privalo pirkti šalies energijos (taip pat ir centralizuotos šilumos) gamintojai už Kainų komisijos patvirtintą prognozuojamą vidutinę dujų rinkos kainą.

Kuo daugiau už dujas paskirtajam tiekėjui moka energijos gamintojai, tuo mažiau prekybos nuostolio patiria „Litgas“. Atitinkamai mažėja SGD terminalo išlaikymo mokestis dujų vartotojams. Tačiau jeigu importuojamos dujos atpigtų, atitinkamai išaugtų SGD terminalo mokestis.

Nuo SGD terminalo veiklos pradžios 2015 metais rinkos kaina, kuria parduodavo dujas Lietuvoje, visada buvo mažesnė už tą, kuria „Litgas“ dujas pirko iš „Statoil“. Kad valstybės įmonė nebankrutuotų, prekybos dujomis nuostolis dengiamas iš renkamo SGD terminalo mokesčio. Anksčiau jį mokėdavo visi dujų vartotojai, dabar – įmonės pagal turimus dujų pajėgumus.

Kainų komisija anksčiau skaičiavo, kad SGD terminalo dujos pagal sutartį su „Statoil“, galiojusią iki 2016 metų pirmojo ketvirčio, buvo beveik dvigubai brangesnės negu perkamos rinkoje. Dabar importuojamos SGD už perkamas rinkos kaina brangesnės maždaug 25 procentais.

SGD terminalo mokestis ir dujų suvartojimas Lietuvoje daro tiesioginę įtaką šilumos kainai, ypač miestuose, kur šiluma gaminama iš dujų. Dujų pastaraisiais metais šalyje suvartojama mažiau, todėl šis mokestis atitinkamai auga. Tačiau SGD terminalo mokestis mažėja, jeigu brangsta SGD, nes reikia mažiau lėšų surinkti „Litgas“ prekybos nuostoliams padengti.

Dujų vartojimas mažėja

2015 metais SGD terminalo veiklą užtikrino tik „Litgas“, o 2016 metais gamtines dujas per SGD terminalą importavo trys įmonės – „Achema“, „Lietuvos dujų tiekimas“ ir „Litgas“. Šie pokyčiai lėmė, kad 2016 metais per SGD terminalą importuojamų gamtinių dujų kiekis išaugo nuo 4,6 teravatvalandės (TWh) 2015 metais iki 14,6 TWh 2016 metais.

Per SGD terminalą importuotos gamtinės dujos 2016 metais sudarė 64 proc. viso Lietuvoje suvartoto gamtinių dujų kiekio. 2015 metais vartotojai sunaudojo 18 proc. per SGD terminalą importuotų gamtinių dujų. Tikėtina, kad 2017 metais per SGD terminalą jų bus atgabenta apie 11 TWh, tai yra 50 proc. viso šalies poreikio.

Tačiau bendras Lietuvoje suvartojamų dujų kiekis kasmet mažėja. Lietuvoje 2016 metais suvartota 22,8 TWh gamtinių dujų, arba 9,5 proc. mažiau nei 2015 metais, kai buvo suvartota 25,2 teravatvalandės. Prognozuojama, kad 2017 metais perdavimo sistema bus transportuojama apie 22 TWh gamtinių dujų.

Mažėjant vartojamų dujų kiekiui SGD terminalo mokestis neišvengiamai turės didėti. Mat skaičiuojant saugumo dedamąją naudojami vartojimo pajėgumai, kurie netiesiogiai susiję su suvartojamu gamtinių dujų kiekiu. „Didėjantis deklaruojamų vartojimo pajėgumų skaičius lemia, kad saugumo dedamoji mažėja, mažėjantis deklaruojamų vartojimo pajėgumų skaičius – kad saugumo dedamoji didėja“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino A. Griškonytė.