Valstybinė dujų propaganda

Elektros ir dujų skirstymo akcinė bendrovė ESO skelbia šiemet sulaukusi 200 proc. daugiau nei įprasta paraiškų įvesti dujas - net 1947. Apklausos duomenimis, net pusė didžiųjų miestų gyventojų, jei tik galėtų, būstą šildytų dujomis. Į tą pačią dūdą pučia ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai: nors, jų pačių skaičiavimais, kūrenti malkomis 150 kv.m ploto būstą 10 metų, įvertinus ir investicijas į sistemų įrangą, atsieitų 3500 eurų pigiau nei dujomis, vis tiek daroma išvada, kad dujos yra pats geriausias pasirinkimas.

Mes ir sakome, kad nėra strateginio planavimo sistemos. Aš ją įsivaizduoju tik kaip atstovaujančią valstybės interesams. EPA-Eltos nuotr.

- Ar ne todėl pastaruoju metu tiek daug reklamos tenka dujiniam šildymui, kad kuo daugiau gyventojų prisidėtų prie brangaus SGD terminalo išlaikymo? - „Vakaro žinios“ teiravosi Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Arvydo GALINIO.

- Aišku, SGD terminalas turi įtakos, nes jo atsiradimas sukūrė konkurenciją „Gazprom“ dujoms. Bet didžiąja dalimi dujos Lietuvoje atpigo dėl pasaulinių tendencijų. Tai lemia dujinio šildymo patrauklumą, nes žmonės mano, kad gamtinių dujų kainos ir ateityje gal nelabai „kandžiosis“.

- Prieš daugiau nei dešimt-metį gyventojai irgi masiškai įsirenginėjo dujinį šildymą, nes dujos buvo labai pigios, o kai „Gazprom“ drastiškai pakėlė kainas, daugelis graužėsi nagus. Ar tokia situacija negali pasikartoti - juk Lietuva pati dujų neturi?

- Kaip vartotojai, mes turime įsisąmoninti, kad nekintančių dalykų nėra. Todėl mūsų apsirūpinimo energija sistema turi būti lanksti - turėtume turėti galimybių pasiimti energiją arba pasigaminti savo, kad ji būtų kuo pigiausia ir mums naudingiausia. Dabar iš tiesų visame pasaulyje nukritusios ne tik dujų, bet ir naftos bei jos produktų kainos.

- Tai gal žmonės gali grįžti ir prie šildymo skystuoju kuru kaip kitados?

- Naudojančiųjų šildymui skystąjį kurą yra ir dabar, bet jis yra brangesnis už dujas. Yra ir kitų būdų apsišildyti namą, pavyzdžiui, iš oro: specialia įranga, siurbliais iš oro surenkama šiluma ir perduodama į patalpą. Taip gauti šilumą yra gerokai pigiau nei geoterminiu būdu - nereikia gręžti gręžinių, grunte išvedžioti vamzdžių. Tačiau, palyginti su dujiniu šildymu ar malkomis, šis būdas brangesnis.

Manyčiau, kokį šildymo būdą rinktis, sprendžia patys žmonės, ir čia lemia ne reklama ar kokios direktyvos, o realios galimybės. Pasirinkimas naudoti dujas suteikia daugybę pranašumų - įsirengi tą šildymą ir pamiršti, kad jis yra, tik rudenį įjungi, pavasarį išjungi. Nereikia rūpintis kuro atsargomis, jo saugojimu ir pan. - labai patogu ekonomiškai stipresniems namų ūkiams. Be to, šis būdas itin patrauklus tiems, kurie gyvena arti dujotiekio.

Tačiau tas žmogus, kuris vos galą su galu suduria ir dar turi galvoti, kaip tai padaryti ateityje, aišku, rinksis pigesnes malkas, investuos savo rankų darbą ir kūrens tą savo krosnelę.

- Bet ar valstybė, monopolizavusi energijos šaltinių tiekimą, neturėtų labiau rūpintis ne didesniais valstybinių holdingų pelnais, o viešuoju interesu - turiu omenyje, kiek papildomų darbo vietų sukurtų platesnis biokuro naudojimas?

- Kiekviena atskirai dirbanti įmonė, natūralu, pirmiausia sieks savo interesų. Bet turi būti valstybinė politika, kuri neleistų įsigalėti vienai ar kitai monopolijai.

- Bet valstybė blaškosi - tai skatina biokuro naudojimą ir uždaro termofikacines elektrines, tai vėl proteguoja dujas, kurių neturi kur dėti?

- Užtat mes ir sakome, kad nėra strateginio planavimo sistemos. Ta sistema yra daugelio organizacijų koordinuota veikla. Aš ją įsivaizduoju tik kaip atstovaujančią valstybės interesams. Mūsų institutas atnaujino Nacionalinę energetikos strategiją, ji pernai gruodžio 16 d. buvo perduota Energetikos ministerijai, planuojama, kad balandžio viduryje turėtų prasidėti jos vieši svarstymai.

O grįžtant konkrečiai prie šildymo būdų pasirinkimo, manau, kad ir kiekviename mieste turėtų būti koordinavimas, numatytos teritorijos, kur geriau apsimoka centralizuotas šilumos tiekimas, o kur - decentralizuotas. Tai reikalinga ir planuojant visas miestų komunikacijas. Tik neturėtų būti įsakmių nurodymų, o labiau rekomendaciniai planai, ir projektų plėtotojai patys galėtų apsispręsti, kokį apšildymo būdą naudos. Tačiau iš principo esant didesniam užstatymo tankiui yra efektyviau naudoti centralizuotą šilumos tiekimo sistemą, o esant mažesniam tankiui šildymas galėtų būti geoterminis, biokuro ar dujinis.