Valstybės skolos auga, naudos nematyti

Valstybės skolos auga, naudos nematyti

Finansų ekspertai ir kai kurie politikai tvirtina, kad nesibaigiantis Lietuvos skolinimasis tarptautinėse rinkose ir netinkamas pasiskolintų pinigų naudojimas šalį veda link finansinio bankroto. Finansų ministerijos duomenimis, mūsų valstybės planuojama skola metų pabaigoje sudarys net 35,89 mlrd. litų.

Maža to, jeigu Lietuva nemažins biudžeto deficito, po poros metų skolai aptarnauti bus skirta per 4 mlrd. litų iš valstybės biudžeto, kai pajamos sudarys apie 12 mlrd. litų. Planuojama, kad kitąmet vien palūkanos sieks beveik 2 mlrd. litų.

"Vakarų ekspreso" kalbinti politikai ir finansų specialistai teigė, kad norint nenugrimzti į dugną būtina pasiskolintus pinigus ne pravalgyti, o investuoti juos kuriant naujas darbo vietas, gaivinant verslą, mažinant šešėlinę ekonomiką.

Įžvelgė bankrotą

Pasak finansų analitiko Stasio Jakeliūno, priklausomai nuo to, kaip skola toliau augs, palūkanų sumos taip pat gali augti. Padidėjus palūkanoms biudžete deficito skylė dar labiau didės, kartu versdama skolintis bei keldama palūkanų sumą.

"Planuojama, kad palūkanų šiais metais bus sumokėta 1,6 milijardo litų, o valstybės biudžeto pajamos šiemet sudarys 14 milijardų. Tad tas santykis jau yra daugiau kaip 10 procentų. Biudžeto pajamos vargu ar smarkiai augs. Palūkanų santykis su pajamomis visą laiką didės ir išstums kitus finansavimo poreikius - ir švietimą, ir pensijų mokėjimą. Tad jeigu neaugs biudžeto pajamos, po kurio laiko turėsime problemą - palūkanų augimas pralenks visų pajamų šaltinių augimą ir investuotojai kažkada paklaus: "Kiek jūs galite palaikyti skolos lygį, kaip galite sumokėti tiek palūkanų su savo biudžeto pajamomis?". Ir jeigu finansuos, skolins, tos palūkanos toliau augs didindamos deficitą", - prognozavo jis.

Pavojaus varpais skambina ir prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas, kuris priminė, kad valstybės skola 2008 metais sudarė apie 15,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o šių metų pabaigoje jau sieks 36-37 proc.

"Skolos augimas yra tragiškas, spartus. Todėl kalbant apie biudžetą, apie tai, kur galima taupyti, reikia pasakyti, kad struktūrinės reformos dar neįvykdytos daugelyje sričių. Labai svarbu pagrįsti racionalų lėšų naudojimą. Dėl šios priežasties daugelyje vietų dar galima būtų pasispausti ir iš tiesų įgyvendinti tas struktūrines reformas", - komentavo šalies vadovės patarėjas.

Pasitikėjimas auga?

"Swedbank" Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis priminė, kad nuo 1995 m. valstybėje nėra buvę perteklinio biudžeto, todėl ir skolinamasi tam, kad būtų kompensuojamas biudžeto deficitas.

"Bet tie pinigai yra pravalgomi, valdžios sektorius išleidžia daugiau nei surenka pinigų. Skola dėl to tik didėja. Jos aptarnavimo kaštai nepakeliami, todėl reikia rasti alternatyvius būdus, kaip tą deficitą mažinti. Vienas jų - dalinis valstybinio turto privatizavimas. Yra paskaičiuota, kad valstybė valdo apie 300 įmonių, kurių turtas vertinamas 18 milijardo litų, tad dalinė privatizacija tikrai galėtų papildyti biudžetą keliais milijardais", - sakė specialistas.

Jo manymu, skirti skolintus pinigus socialinėms reikmėms yra trumpalaikis efektas, geriau reikėtų nukreipti lėšas į investicijas, kurios kurtų pridėtinę vertę.


"Žinoma, efektą tokiu atveju mes pamatytumėme tik po kokių 5 ar 10 metų ir tą naudą skaičiuotų gal ir kita valdžia, o dabartinė matytų tik išlaidas. Tai nėra populiaru. Ypač - prieš artėjančius rinkimus", - dėstė N. Mačiulis.

Visgi jis pastebėjo, kad Lietuvai ėmus vykdyti griežtą fiskalinės drausmės politiką, apkarpius išlaidas, šiais metais skolinimosi sąlygos tarptautinėse rinkose pagerėjo.

"Neseniai buvo pasiskolinta 750 milijonų JAV dolerių su 5 procentų metinėmis palūkanomis. Tuo tarpu Graikijos palūkanų norma - 10,6 procentų, Lenkijos - 5,5 Vengrijos - 6,8. Tad matyti, kad keliame didesnį pasitikėjimą tarptautinėje rinkoje, gerėja ir BVP rodikliai. Mūsų prognozėmis, biudžeto deficitas kitais metais sieks 6 procentus" - sakė jis.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio vertinimu, valstybė per šią krizę pasiskolintus keliolika milijardų ekonomikai skatinti panaudojo neefektyviai.

"Visos šalys, nusprendusios ne žodžiais, o darbais skatinti ekonomiką, pirmiausiai rinkosi viešųjų investicijų kelią. Tai nėra pinigų pravalgymas ir tai veiksmingesnis būdas gaivinti ekonomiką nei dalijant pinigus biudžetininkams, kurie didelę dalį jų padėjo į bankus, neskolinančius ūkiui", - pastebėjo ekonomistas.

R. Kuodis pateikė ir pavyzdį: ekonomiką galėtų gaivinti kad ir masinis namų renovavimas.

"Japonai, norėdami paskatinti ekonomikos augimą, statydavo tiltus į niekur ir manė, kad tai yra geriau, nei iš viso nieko nedaryti. Mums reikia tik susirasti vieną ar du milijardus iš tų keliolikos skolintų ir galėtume juos prasmingai panaudoti", - nuomonę dėstė Lietuvos banko specialistas.

"Skolos valdymas - blogas"

Algirdas BUTKEVIČIUS, Seimo opozicijos lyderis

Klausimas dėl valstybės skolos ir jos valdymo yra labai jautrus, per mažai diskutuojama šia tema. Kai skolinamasi, visada deklaruojama, kad tai daroma dėl ilgalaikės perspektyvos, siekiama skatinti ekonomiką, kaupti kapitalą, mažinti nedarbo lygį. Skolinimąsi pasiteisintų statistika, rodanti, jog per metus nedarbo lygis nors kiek sumažėjo. Tačiau Lietuvoje nedarbas tik didėja, kaip ir emigracija. O valdžia vis viena toliau skolinasi. Jei ir toliau tokios tendencijos laikysis, valstybė gali nebevykdyti savo finansinių įsipareigojimų, nesugebėti grąžinti skolos, mokėti palūkanas.
Jei giriamasi, kad pavyko pasiskolinti iš JAV šimtus milijonų dolerių su 5 procentų metinėmis palūkanomis ir 5 metams, reikia įvertinti tai, kad po kelerių metų ekonominė situacija gali pasikeisti ir tie 5 procentai nebeatrodys labai mažai. Galiu pasakyti, kad Latvija dėl skolinimosi tikrai išlošė labiau, nei Lietuva - pinigai pasiskolinti su nedidelėmis palūkanomis iš Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos, o tie reikalavimai dėl socialinių ir valdymo reformų buvo kone mažesni, nei įgyvendinta Lietuvoje, nors skolintasi su didelėmis palūkanomis.

Tad skolinantis būtina tas lėšas nukreipti į investicijas, tuomet bus grąža į biudžetą, bus sukurtos darbo vietos, didės vartojimas. Kadangi taip nėra daroma, čia ir atsiranda didžioji blogybė. Nepateisinama ir tai, kad labai vangiai naudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Investavus milijardą litų į šalies biudžetą grįžta 30 procentų. Iki rugsėjo 24 dienos sugebėta panaudoti tik 30 procentų paramos, skirtos infrastruktūrai plėtoti šiais metais.

Ir mes tikrai negalime lygintis su kitomis šalimis, jei vertinsime, kiek procentų nuo BVP paimta paskolų. Žinoma, Lietuva bendrame skolinimosi tarp Europos valstybių kontekste neatrodo labai blogai, bet juk mūsų ekonomika priklauso nuo smulkiojo ir vidutinio verslo, eksporto. Mes negaminame nei traukinių, nei automobilių. Tad būtina numatyti prioritetus, kur bus panaudojami skolinti pinigai. O statistika yra negailestinga - palyginti su pernai, per 8 šių metų mėnesius į valstybės biudžetą surinkta 300 milijonų litų mažiau. Kalbama apie ūkio atsigavimą, tačiau akivaizdu, kad tik dar labiau suklestėjo šešėlinė ekonomika.


"Kur dingsta pinigai?"

Julius VESELKA, parlamentaras, ekonomistas

Jei valstybė skolintųsi su 1 ar 2 procentų metinėmis palūkanomis, tada būtų gerai, nes protingas verslininkas visada pasiskolina, vysto veiklą, gauna pelno ir grąžina skolą. Bet Andriaus Kubiliaus Vyriausybė pernai skolinosi kone nepalankiausiomis sąlygomis iš visų Europos Sąjungos valstybių. Pavyzdžiui, pasiskolinta 500 milijonų eurų su 9,4 procentų metinėmis palūkanomis.

Bėda ta, kad Lietuva nesugeba protingai panaudoti pasiskolintų pinigų. Skola didėja, o biudžeto pajamos neauga. Tai kur tie pinigai dingsta? Mistika kažkokia.
Kalbas, kad skolintus pinigus būtų galima panaudoti priverstinei namų renovacijai vertinu skeptiškai. Jei aš abejoju tokių investicijų nauda, tai ir neinvestuoju. Tegul man duoda valdžia garantiją 15-20 metų į priekį, kad investuotos lėšos atsipirks. Gyvename rinkos ekonomikos laikais, tad kažkokios priverstinės priemonės mus grąžintų į tarybinius laikus.

Be abejo, valdžia skolinsis ir toliau, bet tai reikia daryti protingai, grįžti prie valstybės ekonomikos planavimo, remti privatų verslą, kviesti jį vykdyti valstybinius užsakymus. O dabar matome, kad valstybė prisiskolina, o gamyklos stovi neveikiančios. Būtina turėti ilgalaikius strateginius planus.

Kalbant apie skolinimosi perspektyvą viskas priklausys nuo BVP. Jei jis augs, mažės biudžeto deficitas, problemų nebus, bet jei patirsime sąstingį, galime sulaukti net ir sankcijų. Girdėjau, kad Europos Sąjungos institucijose ruošiamasi taikyti baudas, jei biudžeto deficitas viršys 3 procentus. Dabartinis mūsų valstybės deficitas yra 7-8 procentai.

"Skola tikrai didelė"

Zigmantas BALČYTIS, europarlamentaras, buvęs finansų ministras

Oficialiai teigiama, kad valstybės skola dabar sudaro per 35 milijardus litų, tačiau įvertinus ir verslo subjektų, savivaldybių skolas ši suma gali siekti 40 milijardų. Tai - didelė suma ir valdžios institucijos turėtų susimąstyti, kaip skolą sumažinti. Kiek pamenu, 2008-aisiais valstybės skola buvo tik 4 milijardai litų. Akivaizdu, kad taupymo politika Lietuvoje nepasitvirtino, tie ūkio subjektai, kurie moka mokesčius, neturi sąlygų normaliai gyvuoti ir uždirbti. Žinoma, Graikija ar Italija dar labiau skolose paskendusi, tačiau šiose valstybėse savu laiku buvo daug lėšų investuota į infrastruktūros vystymą. O mes skolinamės tam, kad mokėtume algas, socialines išmokas, kitaip tariant - pravalgymui. Tai yra blogai.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder