Valstybės kontrolė Seimui pateikė informaciją apie dažniausiai fiksuotus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus

2012-2015 metais atliktų valstybinių auditų rezultatai rodo, kad dažniausiai (apie 20 proc. visų atvejų) pažeidimų viešųjų pirkimų srityje daroma sudarant ir įgyvendinant viešųjų pirkimų sutartis. Iki 20 proc. atvejų pažeidžiami bendrieji viešųjų pirkimų principai, pavyzdžiui, sutartys sudaromos netaikant viešųjų pirkimų procedūrų, pasirenkamas netinkamas pirkimo būdas ir pan. Apie 10 proc. pažeidimų padaroma vykdant supaprastintus viešuosius pirkimus, iki 8 proc. - atliekant tiekėjų kvalifikacijos patikrinimą.

2007-2013 metų laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo auditai taip pat rodo, kad dažniausiai nustatomi trūkumai, turintys finansinių padarinių, yra susiję su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu ir pirkimo sutarčių įgyvendinimu.

Pastebima, kad šiuo metu pirkimus organizuoja per 8000 perkančiųjų organizacijų. Toks didelis jų skaičius apsunkina viešųjų pirkimų vykdymo procesą, dėl to didėja pažeidimų rizika ir trukdoma pasiekti norimų rezultatų. Darbą sunkina ir didėjančios šių pirkimų apimtys, nuolat besikeičianti teisinė bazė. Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų vykdymo priežiūra turi padėti racionaliau naudoti pirkimams skirtas lėšas, o ne sukurti daugiau kliūčių ir perteklinių procedūrinių reikalavimų šio proceso dalyviams.

Auditoriai taip pat įžvelgia riziką tais atvejais, kai prekių ar paslaugų įsigyjama sudarant vidaus sandorius. Tokių sandorių teisėtumo pažeidimai nėra dažni, tačiau kyla abejonių: galbūt jie riboja konkurenciją arba sudaro prielaidas skirtas lėšas panaudoti ne pačiu efektyviausiu ar ekonomiškiausiu būdu.

2011-2015 metais atlikdama finansinius auditus, aukščiausioji audito institucija kasmet nustatydavo nuo 100 iki 200 Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Pastaruoju metu šios srities pažeidimų mažėja, tačiau ji ir toliau įvardijama kaip rizikinga, todėl valstybiniai auditoriai ją stebi nuolat.