Valstybės apgautas jaučiasi ir politikas

2011 metais pradėta tiesti 89 km ilgio 330 kilovoltų elektros perdavimo oro linija Klaipėda-Telšiai driekiasi ir per valstybinius, ir per privačius miškus, tad dar projekto pradžioje skelbta, jog prireiks apie 5 mln. litų kompensacijoms beveik 600 sklypų savininkams, kurių žemė bus naudojama servituto pagrindu.

Didžioji dalis pinigus jau gavo ir pretenzijų nei projektą įgyvendinančiai bendrovei "Litgrid", nei valstybei neturi. Tačiau mažiausiai 5 žmonės siūlomų kompensacijų neima - jos esą per mažos, ir tai siekia įrodyti teisme.

Vienas iš tokių savininkų yra miško prie Vėžaičių turintis uostamiesčio Tarybos narys Arūnas Barbšys, kuris prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą dėl kompensacijos sumos.

Jis su valstybe ietis teisme sukryžiuoja ne pirmą kartą - pirmuoju bandymu pavyko pasiekti, kad kompensacijos dydis būtų perskaičiuotas, tačiau net ir tai padarius pasiūlyta suma miško savininko netenkino.

"Buvo tartasi, kad mums bus sumokėta rinkos kaina, bet šiuo pasiūlyta suma yra apie 4 kartus mažesnė, net ir perskaičiuota. Ankstesnė kompensacija buvo dar mažesnė", - aiškino savininkas.

Pasak politiko, dalis šimtamečio, jo senelio rankomis sodinto ąžuolyno jau iškirsta ir medžius pakeis stulpai.

"Jeigu jau valstybei reikia paimti mišką ir jį iškirsti vardan svarbaus tikslo, tegul ima. Bet norisi, kad ir kompensuotų protingai", - sakė A. Barbšys.

Jis teigia, kad su kitais nepatenkintais miškų savininkais nesikooperuoja, nors jiems teismuose atstovauja vienas advokatas.

Anksčiau "Vakarų ekspresas" rašė apie tai, kad viena iš miško savininkių bandė stabdyti miško kirtimo darbus dėl šios linijos tiesimo. Tačiau šiandien aišku, kad to padaryti nepavyko - Irenos Kudrevičienės miško dalis jau iškirsta.

Moteris taip pat nesutinka su kompensacija - anot jos, iškirstas plotas vertas 8-10 tūkst. litų, o jai pasiūlyta tik 3 tūkst. Lt.