Valstybė tarnauja biurokratijai, o ne žmonėms

Biurokratinis aparatas yra išlaikomas iš visų mūsų kišenės, tačiau paprastam žmogui jis tarnauja vargiai. Jauna mergina, maniusi, kad sąžiningai moka Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, prireikus gydytojo paslaugų, sužinojo, kad draudimo neturi. Biurokratai teatsakė, kad kaltas merginos neapsižiūrėjimas, tačiau specialistai teigia, kad nuo Nepriklausomybės atgavimo laikų vargiai šioje srityje pajudėjome į priekį.

Nesusipratimo auka

Nors talentingą jaunimą susigrąžinti iš užsienio sunku, 23-ejų menininkė Grėtė, baigusi studijas Londone, grįžo dirbti į Vilnių. Išsiėmusi individualios veiklos pažymėjimą, mergina įsipareigojo pati mokėti už PSD. „Pirmą kartą pavėlavau sumokėti vos dvi dienas ir gavau perspėjimą, kad esu skolininkė. Nedelsiau ir sumokėjau. Tačiau kitus mėnesius pastebėjau, kad „Sodra“ pati nuskaito mokestį iš mano banko sąskaitos. Apsidžiaugiau, kad sistema veikia automatiškai“, - naiviai tikėjosi menininkė.

Tačiau yla netruko išlįsti iš maišo. Praėjus 5 mėnesiams ir prireikus gydytojo paslaugų vilnietė sužinojo, kad sveikatos draudimo neturi. O kai kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą (VLK), paaiškėjo, kad visą šį laiką ji buvo skolininkė, o norint užsitikrinti draudimą, reikia nevėluojant mokėti įmokas mažiausiai 3 mėnesius. „Pasirodo, kad įmoka būtina sumokėti ne vėliau kaip iki mėnesio pabaigos, o mokestis man buvo nuskaitomas naujo mėnesio pradžioje, tai reiškia, kad aš jau esu skolininkė. Nenorėjau ja būti, tačiau dėl nepatyrimo nesupratau situacijos, o apmaudžiausia, kad per tuos kelis mėnesius negavau jokių perspėjimų“, - guodėsi Lietuvos darbo rinkos naujokė.

Gyventojo reikalas

„Sodros“ Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Martynas Žilionis akcentavo, kad pradėdama individualią veiklą, gyventoja buvo informuota apie su tuo susijusias pareigas, o nevykdžius jų, jai iš sąskaitos buvo nuskaityta susidariusi skola. „Sodra“ perspėja apie susidariusią skolą kiekvieną draudėją, kuris išreiškia tokį pageidavimą prisijungęs prie elektroninės klientų aptarnavimo sistemos“, - teigė M.Žilionis.

„Sodros“ atstovas buvo įsitikinęs, kad teiginys, jog niekas neperspėjo, kad ji yra skolininkė, neatitinka tikrovės. Taip pat netiesa, kad valstybinės institucijos nesivargina padėti. „Ir pasiūlėme, ir priminėme apie jos pareigas. Draudėjui, kuriam buvo įteiktas raginimas, pakartotinai ir/ar sistemingai laiku nesumokant įmokų, baudos ir delspinigių raginimas gali būti nesiunčiamas“, - atsakė M.Žilionis, paklaustas, kodėl vilnietė nebuvo pakartotinai perspėta.

Sausi vykdytojai

VLK direktorius Algis Sasnauskas tikino, kad priminti apie įsiskolinimą yra ne jo institucijos pareiga. VLK funkcijos esą yra užtikrinti apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą, o tai konkrečiu atveju ir nebuvo padaryta, nors įmokos ir buvo mokamos.

„Lieka tik apgailestauti, kad taip nutiko. Ši nemaloni situacija susiklostė dėl informacijos stokos, nežinojimo ar nesusikalbėjimo. Todėl, deja, kad ir kaip būtų gaila, matau tik dvi išeitis, kaip šiuo konkrečiu atveju gauti reikiamas paslaugas gydymo įstaigoje - arba už jas susimokėti pačiam, arba sumokėti 3 minimalių mėnesinių algų dydžio įmoką, kad draustumas įsigaliotų nuo šios įmokos sumokėjimo dienos“, - brangias išeitis siūlė VLK direktorius.

Paklaustas, kam reikalinga gyventojus apsunkinanti tvarka, A.Sasnauskas tikino, kad to reikia siekiant išvengti piktnaudžiavimo: „Jų būna labai įvairių. Pvz., sveikatos priežiūros paslaugas bando gauti Lietuvos gyventojo statuso neturintys ir įmokų nemokantys asmenys, kurie gyvena ir dirba kitoje šalyje, arba tie, kurie deklaruoja išvykimą tam, kad išvengtų mokestinės prievolės. Dažnai tokiais atvejais yra siekiama mūsų šalyje gauti kompensuojamas paslaugas, kurių vertė būna didesnė už vieną ar kelias įmokas.“

Institucijos direktorius pridūrė, kad apie tai, ar reikėtų tobulinti esamą tvarką, turėtų pasisakyti politikai. „Mes esame įstatymų vykdytojai, galintys pateikti rekomendacijas, bet sprendimus priima kiti“, - galimybių padėti žmonėms nematė A.Sasnauskas.

Krescencijus STOŠKUS, Filosofas:

Duriate į labai skaudžią vietą tiems, kurie kenčia nuo šitų padarinių. Kuriant Nepriklausomą valstybę, reikėjo persitvarkyti. Juk pagrindinis valstybės uždavinys - tarnauti savo piliečiams. Bet atsitiko taip, kad valdžia perėmė senas tradicijas. Šis atvejis yra labai tipiškas, standartiškas autoritarinės valstybės likutis, perkeltas į naujas sąlygas. Mechanizmas pats sukasi ir neatsiranda jame nei šviežių galvų, nei šviečių žmonių. Tačiau tie, kurie turi valdžią, jos tikrai neužleis. O ši tema per daug subtili, kad apie ją būtų šiandien rimtai diskutuojama.

Mechanizmas yra, pareigos lyg ir atliekamos, šleivi, kreivi, bet įstatymai priimami. Visas dėmesys permetamas į gryną, viešą, regimą technologiją. O koks ryšys su žmogumi, į kokias padėtis jis patenka, niekam neįdomu. Juk ir emigracija daugiausiai priklausė nuo to, kad žmogus čia buvo paliktas likimui - kapstykis, kaip nori. O pats aparatas griozdiškas, nepaslankus, abejingas, kartais pasireiškia tik reikalavimų griežtinimų. Kitaip sakant, valstybė tik represines priemones temoka taikyti.

Rutina šiandieną tapo norma. Ir manoma, kad taip gerai. Mes nesugebame persikelti į kito padėtį, kuriuos mūsų sprendimai kažkaip paveiks. Ypač valdžios žmogus. Juk net kablelio padėjimas gali sutrikdyti kažkieno kito gyvenimą. Tačiau kablelis padedamas, ir atrodo, kad viskas išspręsta. Tai yra bukas administravimas.

Visi procesai dabar nežmoniškai greitai vyksta, yra tarptautiniai ryšiai, kokių anksčiau nebuvo. Tuos pavyzdžius perimti labai nesunku. Tai sakyti, kaip politikai mėgsta, jog praeis dar šimtmetis ir būsim kitokie, yra nesąmonė. Po šimtmečio mums jau gali nieko nereikėti. Padėtis gali keistis jau šiandien. Užtektų, kad ateitų vienas kitas padorus aukščiausias šalies pareigūnas. Juk kaip buvo anksčiau: jei geras karalius, jis valstybę nuo pamatų sutvarko per kelis metus. Tada vienas žmogus padarydavo daug daugiau nei dabar padaroma demokratijos sąlygomis.

 Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"