Valdžia galanda kirvį nuomininkams

Pernai sausį įsigaliojus gyvenamosios vietos deklaravimo naujovėms, šalyje turėjo nelikti žmonių, registruotų „prie savivaldybių“. Tačiau šiuo metu tokių nesusipratėlių dar likę daugiau kaip 66 tūkst. Tikėtina, kad dauguma jų gyvena nuomojamuose būstuose, kurių savininkai neduoda sutikimo ten deklaruoti gyvenamosios vietos, nes nuomoja nelegaliai ir vengia mokėti mokesčius. Vyriausybė siūlys Seimui vėl keisti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, kad visus pričiuptų.

2016 m. sausio mėn. „prie savivaldybių“ registruotų gyventojų buvo daugiau kaip 105 tūkst. Per 22 mėnesius jų sumažėjo 47 proc. Įsigaliojus dabar siūlomoms pataisoms, šitie asmenys, jeigu negyvena gatvėje ir nemiega nakvynės namuose, turės būti išbraukti iš gyvenamosios vietos neturinčiųjų sąrašo. Nors Gyventojų registre jie ir liks, atsidurs iš esmės „niekur“ ir taps „nieku“, nes neturėdami gyvenamosios vietos deklaracijos praras teisę į socialinę paramą, negalės vaikų užregistruoti į darželį ar mokyklą.

Kad taip neatsitiktų, parengta nauja gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka, esą sudarysianti galimybę legalizuotis žmonėms, kurie ne dėl savo kaltės negali deklaruoti gyvenamosios vietos ten, kur realiai gyvena. Šiuo metu įstatymas nereikalauja iš „prie savivaldybės“ registruotų asmenų nurodyti konkretų adresą, kuriuo gyvena, o įsigaliojus pataisoms tai bus privaloma.

Vienas iš įstatymo keitimo iniciatorių Seimo narys Algis Strelčiūnas teigė, kad taip siekiama apsaugoti socialiai remtinus asmenis ir šeimas.

„Tikrųjų benamių daugiausiai gal bus apie 5 tūkst., o kiti žmonės tiesiog nesusitvarko dokumentų,  - dėstė parlamentaras. - Tiems, kurie negauna būsto savininko leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute, užteks nurodyti kontaktinį adresą, kur faktiškai gyvena. Seniūnijos socialinis darbuotojas nueis patikrinti, ar asmuo nemeluoja, ar tikrai ten gyvena. Tada iš jo nebus reikalaujama nei nuomos sutarties, nei savininko leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą - jis galės gauti visas priklausančias išmokas ir kompensacijas.“

A.Strelčiūnas neatmetė, kad po to į nuomojamo būsto savininko duris gali pasibelsti mokesčių inspekcijos atstovai... Panašu, kad šeimoms su vaikais išsinuomoti būstą bus dar sunkiau, nes prievolė nurodyti gyvenamąją vietą kreipiantis, pavyzdžiui, dėl vaiko pinigų suteiks institucijoms nuorodą į nelegalų gyvenamojo būsto nuomotoją.

Seimo narys neslėpė, kad įstatymo pataisomis siekiama palengvinti darbą ir policijai, antstoliams bei kitiems valstybės pareigūnams, kurie vargsta ieškodami skolininkų, vengiančių išlaikyti vaikus, kitų pažeidėjų, kurių adresas - visa savivaldybės teritorija.

Keistoka, kad XXI amžiuje valstybė, šimtus milijonų eurų išleidusi kuo įvairiausiems registrams kurti, kompiuterizavusi kone visų valdiškų institucijų duomenų sistemas, negali surasti „prie savivaldybės“ deklaruoto asmens, neapsunkinusi jam ir taip nesaldaus gyvenimo vis naujais įpareigojimais ir reikalavimais. Mat vieną kartą nurodyti konkretų adresą į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą įtrauktam žmogui nepakaks - duomenis reikės atnaujinti kas 6 mėnesius.

„O kaip Valstybinė mokesčių inspekcija gali pateikti pranešimą asmeniui, jeigu jis nedeklaravęs gyvenamosios vietos? - begalinį valdžios norą reguliuoti kiekvieną piliečio krustelėjimą gynė A.Strelčiūnas. - Yra dabar įstatymo pataisa užregistruota, kad gali būti siunčiami (pranešimai - red. past.) ir elektroniniu paštu. Jei Vyriausybė pritars, Seimas kitais metais dar svarstys, kaip turi būti pasiekiami tie gyventojai, kurie ne dėl savo kaltės negali deklaruoti gyvenamosios vietos.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“