Valdininkų algos didėja ir per krizę

Sunkmetį baigia pamiršti

Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų institucijų darbuotojams per šių metų I pusmetį priskaičiuota per 1,5 mlrd. litų darbo užmokesčio - 142,4 mln. litų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Seimo Audito komitetas, išanalizavęs, kaip buvo naudojamos valstybės biudžeto lėšos 2012 m. I pusmetį, konstatavo, kad darbo užmokesčio struktūra išliko panaši kaip ir 2011 m. Bet, pavyzdžiui, lėšos atlyginimų priedams išaugo beveik 9 mln. litų, už viršvalandžius priskaičiuota 10 mln. litų daugiau nei per pirmuosius 6 mėn. pernai. 34 mln. litų padidėjo ir kitos išmokos - atostoginiai, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir pan.

Personaliniams priedams ir priemokoms skirta po porą milijonų litų mažiau nei pernai per 6 mėn., užtat beveik 94 mln. litų išaugo išlaidos pareiginėms algoms.

Biudžeto lėšos valstybės institucijų vadovų atlyginimams šį pusmetį 5,4 mln. litų didesnės nei pernai per pirmuosius 6 mėn. Iš jų daugiau nei 1,3 mln. litų vadovai išsimokėjo priemokų pavidalu.

Papildomi darbai - tik priedanga

Priemokų biudžetinių įstaigų darbuotojams per pusmetį iš viso priskaičiuota 44,8 mln. litų. Įvertinęs priemokų struktūrą, Audito komitetas daro prielaidą, kad jomis yra maskuojama papildoma nuolatinio darbo užmokesčio dalis.

„Ir pernai, ir šiemet išlaidos priemokoms išlieka stabilios, jos nuolat skiriamos tais pačiais pagrindais - už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, papildomų užduočių atlikimą, skubių ir sudėtingų uždavinių vykdymą“, - įtarimų pagrindus įvardijo komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.

Galima pamanyti, kad valdininkai nuolat persidirba, kasdien turi papildomų užduočių ir skubių pavedimų ir net atostogauti neturi kada. Tačiau gyventojai, kuriems tenka tvarkyti įvairius reikalus valdžios institucijose, skundžiasi ten sugaištantys daugybę laiko, nes tarnautojais vadinami jų darbuotojai piliečių problemas spręsti skuba vėžlio žingsniu. O rajonuose žmonės išmuštruoti taip, kad valdininko darbo metu nedrįsta užeiti į kabinetą, kur jis su kolegomis „posėdžiauja“ prie kavos puodelio arba kalba telefonu.

Krizė premijų neįveikė

Niekais virto Vyriausybės pažadai po pernai kilusio skandalo dėl tryliktųjų atlyginimų (premijų) mokėjimo valdininkams apskritai uždrausti valstybinėse įstaigose 2012 m. mokėti tokias vienkartines išmokas. Mat įstatymas leidžia per metus skirti net ir 500 proc. pareiginio atlyginimo dydžio premiją. Tiesa, dažniausiai apsiribojama vienos pareiginės algos dydžio išmoka, o bendra premijoms skirta biudžeto lėšų suma šį pusmetį gerokai kuklesnė nei pernai per tą patį laikotarpį - 887 tūkst. litų (2011 m. I pusmetį išmokėta 1,73 mln. litų).

Šioje srityje lyderiauja Teisingumo ministerija, per pusmetį savo darbuotojus pamaloninusi beveik 132 tūkst. litų. Nedaug teatsiliko ir Aplinkos ministerija su pavaldžiomis įstaigomis - 120,5 tūkst. litų. Užsienio reikalų ministerija premijoms sukrapštė 82,6 tūkst. litų, Vilniaus universitetas - beveik 73 tūkst. litų.

Premijos dosniai dalijamos ne tik už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą (argi ne už tai mokama pareiginė alga? - red. past.), bet ir įstatymo nustatytų švenčių progomis, per darbuotojų jubiliejus, taip pat išleidžiant juos į pensiją. Juk, žinoma, tokios progos susijusios su nemažomis išlaidomis. Negi už vaišes kolegoms valdininkas mokės iš savo kišenės, jei įstatymas leidžia tai padaryti už visų mokesčių mokėtojų pinigus?

Romualdas OZOLAS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:

Atidžiai įsižiūrėjus į Lietuvos pagrindinius pinigų srautus, matyti viso valdžios aparato labai tikslingo veikimo kontūrai. Visų pirma pas mus tvarkomi keliai ir visi komunikacijos įrenginiai, rūpinamasi, kad būtų elektros energijos pralaidumas iš Rusijos į Vakarus, kad čia galėtų laisvai įsikurti užsienio kapitalu, galinčiu nukonkuruoti bet kokį lietuviškąjį kapitalą, disponuojančios firmos. Kitaip tariant, kur tik įmanoma, keliai Vakarų kapitalui atvėrinėjami jau šiandien.

Kartu neleidžiama keisti socialinės saugos režimo, kad didžiuma Lietuvos gyventų beveik skurdo arba atviro skurdo sąlygomis. Kad žmonės galėtų bėgti iš Lietuvos, kur laukia mūsų, išsilavinusių, dar mokančių dirbti ir nepraradusių darbo moralės, kad už tai, ką gauni, reikia atidirbti.

Vykdant šios sutvarkytos aplinkos ištuštinimo politiką, būtina užtikrinti, kad tie, kurie administruoja šiuos procesus, inicijuojamus iš Vakarų, būtų gerai atlyginami, apdovanojami ir gyventų kiek įmanoma prabangiau, nenorėdami prarasti to, ką turi.

Valdžios atstovai įtikinėja, kad kitąmet sau atlyginimų tikrai nedidins

Auga kaip ant mielių

Valstybės įstaigos nuo 2010 m. įpareigotos savo interneto tinklalapiuose viešinti informaciją apie darbo užmokestį. Peržvelgus visų Lietuvos ministerijų tiklalapius matyti, kad beveik visoms pareigybėms priskaičiuotas darbo užmokestis kasmet padidėja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų, o kai kurios ūgteli net iki keleto tūkstančių.

Pokyčiai akivaizdūs palyginus tik vieną eilutę - vyriausiojo specialisto. Pavyzdžiui, Kultūros ministerijoje dirba 55 vyr. specialistai. 2010 m. jų atlyginimas (neatskaičius mokesčių) buvo 3010 litų, po metų pakilo iki 3154 litų, o šiemet birželį pasiekė 3269 litus.

Energetikos ministerija 2010 m. duomenų nepateikia, 2011 m. vyr. specialisto atlyginimas čia buvo 3532 litai, o 2012 m. - jau 3712 litų. Šias pareigas eina 28 asmenys, tad per metus išlaidos jų darbo užmokesčiui išaugs daugiau nei 48 tūkst. litų.

Tik Aplinkos ministerijoje vyr. specialistas 2012 m. gauna mažesnę algą nei pernai - 3262 litus (2011 m. buvo 3279 litai).

Finansų ministerija aiškina, kad 2012 m. daliai valstybinių institucijų darbuotojų darbo užmokestis padidėjo pirmiausia dėl priedo už darbo stažą. Mat pagal įstatymą už kiekvienus trejus tarnybos valstybei metus prie valstybės tarnautojo atlyginimo pridedamas 3 proc. jo pareiginės algos dydžio priedas.

Antra neišvengiamo valdininkų atlyginimų kilimo priežastis - Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos jiems suteikta arba pakelta kvalifikacinė klasė. Tokį sprendimą komisijos ęsa priima tik tuomet, kai darbuotojų produktyvumas, kompetencija ir darbo kokybė įvertinama labai gerai.

Pasvarstė ir atidėjo

Bet valdžios atstovai ir toliau įtikinėja, kad gyvena kietai susiveržę diržus ir 2013-aisiais jų atlaisvinti taip pat neketina.

Ministrų kabinetas dar birželį apsiskelbė, kad iš principo sutarė kitais metais palikti galioti 2009-aisiais nuo 475 iki 450 litų sumažintą pareiginės algos bazinį dydį, kuris lemia valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų, karių atlyginimus.

Tokį įstatymo projektą teikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau projekto svarstymas Vyriausybėje nuo birželio tebėra atidėtas.

Pernai Seimas neišdrįso kelti bazinės algos iki 470 litų, nes tai būtų pareikalavę iš mokesčių mokėtojų papildomų 125 mln. litų. Šios rudens sesijos darbų programoje bazinio atlyginimo dydžio klausimą siūloma svarstyti lapkričio mėnesį.

Algos užprogramuotos augti

Jeigu bazinė alga liks nepakitusi, darbo užmokesčio kilimas daugeliui valdžios atstovų užprogramuotas kitame teisės akte. Šiuo metu galiojančiame Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme numatyta, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalios nauja jo priedėlio redakcija, kurioje nustatyti didesni nei šiuo metu pareiginių algų koeficientai. Šiuos padauginus iš bazinio atlyginimo dydžio - 450 litų - darbo užmokestis Seimo nariams, ministrams, merams ir jų pavaduotojams, prokurorams, Seimo bei Vyriausybės įsteigtų įstaigų vadovams ūgtelėtų nuo kelių šimtų iki keleto tūkstančių litų.

Pavyzdžiui, jokių vadovaujamų pareigų neinančio Seimo nario pareiginės algos koeficientas šiuo metu yra 15,36, o nuo Naujųjų metų - 19,4, tai reiškia priskaičiuoto atlyginimo padidėjimą net 1818 litų: nuo 6912 litų šiemet iki 8730 litų kitąmet. Pritaikius naujus koeficientus, algų padidėjimą pajustų ir prokurorai, aišku, eiliniai gerokai mažiau nei vadovai: generalinio prokuroro darbo užmokestis kiltų beveik 1,4 tūkst. litų ir pasiektų per 7,5 tūkst. litų, o apylinkių prokuratūrų prokurorams prisidėtų po 212 litų, pastarųjų algos siektų 4275 litus.

Prireiktų pusės milijardo

Finansų ministerijos skaičiavimais, automatinis visų politikų, pareigūnų, teisėjų, karių pareiginių algų koeficientų grąžinimas į 2008 m. lygį padidintų viešąsias išlaidas maždaug 230 mln. litų. Antra tiek prireiktų likusio biudžetinio sektoriaus, dirbančio pagal darbo sutartis, koeficientams didinti.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad nors deficitas reikšmingai sumažėjo, viešosios išlaidos vis dar viršija pajamas. Be to, toks darbo užmokesčio fondo ūgtelėjimas viešajame sektoriuje niekaip nekoreliuotų su atlyginimų augimu šalies ūkyje, kuris yra ganėtinai nuosaikus. Todėl, kaip „Respublikai“ sakė ministrė, rengiant kitų metų biudžeto projektą papildomos lėšos darbo užmokesčiui neplanuojamos. Priešingu atveju tektų arba drastiškai mažinti kitas išlaidas, arba skolintis papildomai pusę milijardo litų ir rizikuoti toliau pažeidinėti Mastrichto deficito kriterijų, dėl to Lietuvai grėstų Sanglaudos fondų sustabdymo procedūra.

Pasak I.Šimonytės, pareiginių algų koeficientų ir priedų sumažinimas pratęsiamas metams dėl to, kad Konstitucinis Teismas nurodė pareigą įstatymo leidėjui kasmet iš naujo įvertinti padėtį ir nustatyti, ar pakanka lėšų mokėti nesumažintiems dydžiams, o ne todėl, kad kažkas tikisi, jog po metų pratrykš stebuklingi pajamų fontanai.