Jau kuris laikas vairuotojai nebegali kiekvieną dieną palyginti kuro kainų degalinėse ar sužinoti, kokius tarifus taikydama degalus pardavinėja didmenininkė „Orlen Lietuva“ - šią informaciją pardavėjai savo internetinėse svetainėse įslaptino. Todėl dalis vairuotojų stengdamiesi atspėti, ar įmonės nesipelno iš vartotojų kišenės, atidžiai stebi naftos tarptautinėse rinkose tarifų pokyčius.
Bet, kaip išsiaiškino „Respublika“, naftos tarifai kuro kainų rinkodaroje beveik nieko nereiškia, o kuro kainos priklauso nuo visuomenei ir net degalinėms neprieinamo tarptautinio „Platts“ kainų indekso.
Degalų kainų abrakadabra
Įpratome, kad skelbdami naftos kainas jų pokyčius pardavėjai aiškina keisčiausiomis priežastimis. Nafta brangsta ir pinga todėl, kad nerimaujama dėl JAV ar Kinijos ekonomikos perspektyvų. Kad įsiplieskė konfliktas Libijoje. Kad pinga ar brangsta JAV doleris. Kad per didelės ar per mažos Amerikos naftos atsargos. Ir panašiai.
Tačiau nė žodeliu neužsimenama apie tai, nuo ko naftos tarifai turėtų priklausyti tiesiogiai - nuo išgavimo, laikymo, transportavimo bei pardavimo kaštų, taikomų mokesčių. Todėl jau vien tas kelia didelių įtarimų dėl skaidrumo naftos ir jos produktų rinkoje.
Vis dėlto stebėdami naftos tarifo pokyčius galbūt galėtume nuspėti ir degalų kainas? Pasirodo, bent jau Lietuvoje tai - neįmanomas dalykas.
Apie kuro rinkoje vyraujančią abrakadabrą daug pasako tiktai vienas pastarųjų mėnesių pavyzdys. Šiemet Londono biržoje pardavinėjamos „Brent“ naftos kaina aukščiausią savo tašką buvo pasiekusi balandžio mėnesį. Tuomet barelis šios rūšies juodojo aukso kainavo apie 125 JAV dolerius. Nieko nelaukdami kainas pakėlė ir degalų pardavėjai Lietuvoje. Praėjus vos parai nuo „Brent“ kainų šuolio degalinių tinkle „Statoil Lietuva“ populiariausias A95 benzinas jau kainavo rekordinius per visus Lietuvos Nepriklausomybės metus 3,8 lito už litrą (Lt/l).
Bet vėliau „Brent“ naftos, kurią naudoja gamindama degalus ir „Orlen Lietuva“, kaina menko. Kaip teigė jos pardavėjai - iš esmės dėl blogų pasaulio ekonomikos lūkesčių. Rugpjūčio 9-ąją ji buvo nusiritusi net iki 102,16 JAV dolerio už barelį. Kitaip sakant, palyginti su balandžio mėnesiu, - net 18,27 proc.
Logiška būtų, jei beveik penktadaliu būtų atpigęs ir, pavyzdžiui, A95 benzinas. Tarkime, nuo 3,8 Lt/l iki 3,12 Lt/l. Tačiau praėjusios savaitės pabaigoje ir šios pradžioje populiariausio benzino kaina svyravo nuo 3,55 Lt/l iki 3,7 Lt/l. Beje, didžiausiomis kainomis kurą pardavinėjo būtent didieji šalies degalinių tinklai. Tad kur čia šuo pakastas?
Kainos priklauso nuo indekso
„Respublika“ netikėto atsakymo sulaukė iš didmenininkės „Orlen Lietuva“. Pasirodo, priešingai nei mano dauguma vairuotojų, mūsų šalyje pardavinėjamų degalų tarifai nuo naftos kainų beveik visiškai nepriklauso. Didmeninė benzino ir dyzelino kaina nustatoma naudojant paslaptingo tarptautinio „Platts“ kainų indekso reikšmes.
„Jau nuo 1997-ųjų Lietuvos naftos perdirbimo gamykla gyvena rinkos sąlygomis pagal visame pasaulyje priimtas naftos verslo taisykles: žaliavą perka pasaulinėmis rinkos kainomis ir produktų kainas nustato pagal atitinkamų produktų kainas pasaulinėje rinkoje (tarptautinius kainų indeksus). Būtent šitaip jau daugelį metų veikia beveik visos pasaulyje dirbančios naftos perdirbimo įmonės, kurių kainų nereguliuoja valstybė. Naftos produktų kainų indeksus skelbia tarptautinė agentūra „Platts“, vadovaudamasi griežta metodologija. „Platts“ agentūra yra pagrindinis ir svarbiausias energetikos sektoriaus informacijos teikėjas“, - dienraščiui pranešė „Orlen Lietuvos“ atstovė Aurelija Velke.
Įslaptintas dydis
Tiesa, ji aiškiai nesugebėjo atsakyti į klausimą, kodėl „Platts“ indeksas nėra viešai skelbiamas ne tik „Orlen Lietuvos“ internetiniame tinklalapyje, bet ir pačios tarptautinės agentūros svetainėje, jo nesurasi jokiuose kituose žiniatinkliuose. Ar „Platts“ nėra nustatomas toks, koks yra palankesnis ir didesnius pelnus duodantis degalų pardavėjoms - „Platts“ klientėms?
A.Velke tai neigė. „Platts“ kainų indeksai nėra slapta informacija, tačiau ji yra mokama, ją gauna tik prenumeratoriai ir jos naudojimas yra reglamentuojamas sutartimis su agentūra. Kiekviena įmonė turi teisę prenumeruoti „Platts“ informacijos prieigą“, - diplomatiškai aiškino bendrovės „Orlen Lietuva“ atstovė.
„Respublika“ domėjosi - aiškėjo, kad „Platts“ indekso reikšmės nėra prieinamos netgi tokiems degalų verslo rykliams, koks yra norvegams priklausantis degalinių tinklas „Statoil Lietuva“, o apie eilinius vartotojus net nekalbama.
„Nesuprantu didmenininkės politikos įslaptinti degalų tarifus. „Statoil Lietuva“ tiesiogiai neprieina prie tarptautinės agentūros „Platts“ skelbiamų indekso, šitą galimybę turi „Orlen Lietuva“. Iš jos skelbiamų didmeninės kainos pokyčių ir spręsdavome apie „Platts“ pokyčius. Tačiau „Orlen Lietuvai“ nustojus skelbti didmenines degalų kainas rinkoje kilo tam tikra sumaištis. Aišku, kad tai turėjo įtakos ir kainoms“, - atskleidė „Statoil Lietuvos“ degalinių tinklo direktorius Skirmantas Mačiulis.
Rašyti komentarą