V. Lukoševičius: didieji miestai degina tik dujas, o Lietuvos žmonės labai daug už šias klaidas moka

Lietuvos energetikos konsultantų asociacija (LEKA) analizavo, kokią įtaką Kauno centralizuoto šilumos tiekimo sistemai padarytų nauji, nepriklausomi šilumos gamintojai. Pagal analizės išvadas nepriklausomi šilumos gamintojai tikrai turi galimybių tiekti šilumą į AB „Kauno energija" (KE) valdomus šilumos tinklus pigiau nei KE ir "UAB Kauno termofikacinė elektrinė" (KTE).

Nepaisant to, jei ateityje nebus realios konkurencijos tarp nepriklausomų biokurą naudojančių šilumos gamintojų, iš dalies perėjus prie biokuro vartotojai nepajus, kad sumažėjo šilumos kaina. Apie šilumos ūkio perspektyvas Kaune naujienų agentūra ELTA kalbėjosi su LEKA prezidentu Valdu Lukoševičiumi.

- Analizėje teigiama, jog šiuo metu Kauno mieste nėra jokios konkurencijos tarp šilumos gamintojų, ir jos kaina vartotojams iš esmės priklauso tik nuo KTE veiklos. Vis dėlto pažymima, jog keli smulkūs šilumos gamintojai ar vienas stambesnis alternatyvus - deginantis biokurą - gamintojas šilumos kainą galėtų sumažinti tik simboliškai: kai nėra realios konkurencijos, nebūtina ir stengtis ją žymiai atpiginti. Kodėl taip manote?

- Pirmiausia smulkūs šilumos gamintojai negali daryti didelės įtakos, o iki 2017 m. 80 proc. šilumos turi būti perkama iš KTE pagal pardavimo sutartį.

Antras dalykas, visi šitie smulkūs šilumos gamintojai visiškai nesistengia pigiau parduoti šilumos - jiems reikia tik „tilpti" po licencijuotos įmonės - „Kauno energijos" - gamybos kainos kintamąja dalimi ir juos tas, aišku, labai tenkina: grąža gera, bet dėl to šilumos kaina nemažėja. Aišku, čia nėra ir nebus jokios konkurencijos.

- Ar Kaune atsiradus naujiems biokurą deginantiems įrenginiams šiluma galutiniams vartotojams gali netgi pabrangti?

- Tai mažai tikėtina, nes šilumos kainą lems KTE ir „Kauno energijos" kaina, kuri susieta su dujų kainomis. Dujų kainoms kylant, natūraliai kils ir šių abiejų tiekėjų siūloma kaina, o nepriklausomi šilumos gamintojai yra susieti su šia kaina. Kitaip sakant, čia tiesiog pinigai atiduodami ne „Gazprom", o vietiniams nepriklausomiems gamintojams. Kodėl jie turėtų labai piginti šilumą, jeigu ten erdvės tiems mažiems užtenka? Beveik visi jie artimiausiu metu dirbs visu apkrovimu, visą šilumą parduodami už gerą kainą, o kad šilumos vartotojams kaina nemažės, tai didelio skirtumo nėra. Kaina didės ne dėl jų, o todėl, kad brangs dujos.

- Ar galima teigti, jog, atsiradus konkurencijai tarp naujų, nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kaina vartotojams nesumažės tol, kol nepriklausomi gamintojai nesudarys didesnės dalies bendro šilumos vartojimo ir neatsiras konkurencija tarp šilumos gamintojų šildymo sezono metu?

- Ne, čia reikėtų pažymėti, jog statomi nauji objektai, katilinės, kad „Kauno energijos" mokamą kainą už dujas tiesiog pasiimtų nepriklausomi šilumos gamintojai, nėra konkurencija, o tik reguliuojamos įmonės - „ Kauno energijos" - veiklos perėmimas, nes ji neturi finansinių ar reguliavimo galimybių ir nestato tų įrenginių, nepereina prie biokuro. Tuo tarpu smulkūs šilumos gamintojai ją išgauna iš biokuro ir tiesiog paima tas išlaidas kurui.

O tikra konkurencija atsiranda tuomet, kai realiai atsiranda pigios šilumos. „Kauno energija" galėtų daug pigiau viską padaryti, jeigu būtų užtikrinta tinkama tam reguliavimo aplinka - jeigu ji turėtų užtektinai išteklių, kurie būtini galingai infrastruktūrai įrengti, o ne 10 ar 20 megavatų. Realiai konkurencija atsiranda tik tada, kai stambios įmonės, elektrinės, atliekų deginimo jėgainės gamina kažką kita ir lygiagrečiai turi pigios šilumos. Pavyzdžiui, pramonės įmonės gamina energiją, bet kai įrenginiai nepanaudojami ir yra galimybė dar pagaminti pigiai šilumos, atsiranda reali konkurencija.

Lietuvoje susiformavo labai iškreiptas požiūris, kad čia yra konkurencija. Čia yra iškreipta konkurencija.

- Sakote, kad „Kauno energija" galėtų sumažinti šilumos kainą?

- Žymiai. Ji pirmiausiai turi visą infrastruktūrą - Kauno mieste yra bent 10 stambių katilinių, kurios dabar neveikia. O katilinė tai - teritorija, pastatai, kaminai, keliai, vamzdynai šalia. Viską turi ir nepanaudoja - tiesiog nedirba. O nauji investuotojai stato tuščioje vietoje, visas investicijas daro naujai - pusantro ar net du kartus brangiau nei esamų objektų pertvarkymas, pervedimas į biokurą. Čia yra didelė mūsų energetikos politikos klaida.

- Analizėje matyti, jog KTE šilumą „Kauno energijai" parduoda už 19ct/kWh (be PVM). Kokią dalį galutinėje šilumos kainoje sudaro šilumos tiekėjo KE dalis? Gal šioje vietoje yra rezervų kainai mažinti?

- Apie 10 centų dar prisideda - visų vamzdynų, visos „Kauno energijos" išlaikymo kaštai, ir taip galutinė kaina siekia apie 30 centų. Kiek čia sumažinti? Čia sumažinti nelabai yra iš ko, nes „ Kauno energija" šilumos šaltinių pati beveik negamina. Amortizaciniai atskaitymai, eksploatacinės sąnaudos ten yra labai menkos, nes ji beveik nedirba ir dauguma jos objektų yra tiesiog užkonservuoti, o trasų nuostoliai padidėja dėl to, kad visos kilovatvalandės, prarastos vamzdynuose, skaičiuojamos Kauno termofikacinės elektrinės kaina. Dabar KTE į savo tiekiamos šilumos kainą sudeda visas sąnaudas - todėl santykinai brangi ta perkama energija iš jų.

- Kokios pozicijos šiuo klausimu laikosi Kauno valdžia?

- Kauno valdžia šiuo metu ieško sprendimų.Yra paskelbti planai keisti KTE akcininkus. Kauno savivaldybė, sukūrusi darbo grupę, nagrinėja variantus, kokios yra galimybės ir tikslingumas miestui iš dalies dalyvauti KTE valdyme. Galutinės nuomonės nėra. Pirminė mero pozicija buvo tokia, kad reikėtų gal bandyti perimti šį objektą, atsiimti jį miestui, bet šiuo metu nėra tokios aiškios pozicijos ir vyksta pasirengimo darbai deryboms, nes be „ Kauno energijos" sutikimo KTE negalima parduoti.

- Ką jūs jai patartumėte ieškant sprendimų, kaip sumažinti šilumos kainą vartotojams?

- Sprendimas yra vienareikšmiškas. Licencijuota įmonė, kuri turi sutartį su vartotojais, turėtų pirmiausiai būti suinteresuota kuo pigiau tiekti šilumą, o kai ji jau pigi ir įmonė tokį motyvą turi, o aš tikiu, kad Kauno energija" tokį motyvą turi, tada pati susirastų pigiausių šilumos šaltinių. Ar nuosavus pertvarkytų kuo skubiau, ar supirktų šilumą iš nepriklausomų gamintojų ir nereikėtų jiems per prievartą kažką statyti ir kišti.

Bet reikia, kad „ Kauno energija", kaip reguliuojama įmonė, turėtų tokių galimybių. Dabar ji yra supančiota Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimų: jos rentabilumas, pelningumas ir galimybės skolintis yra labai ribotos, reguliuojamos, be to, Kauno savivaldybė, kaip akcininkai, bet kada gali įsikišti į šiuos procesus , ir čia politikų kišimosi taip pat neišvengiama. Tada ekonomika pasidaro iškraipyta, suvaržyta ir negali normaliai vystyti savo ūkio.

Dėl to realūs šilumos kainos sumažinimo rezervai yra tik šilumos gamybos šaltinių kuo skubesnis pertvarkymas į pigesnį biokurą arba kitos rūšies kurą. Tam centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir suplanuotos, suprojektuotos, kad ne brangiausias dujas degintų, bet kad naudotų pigių rūšių kurą, o, deja, „Kauno energija" neturi nė vieno megavato biokuro. Beje, ir kiti didieji miestai - čia jau ne Kauno problema, o viso šilumos ūkio reguliavimo problema, nes didieji miestai su dabartine reguliavimo politika neturi ekonominių galimybių pereiti prie pigesnio kuro. Ir tada tuo naudojasi nepriklausomi šilumos gamintojai.

- Tai tokia šilumos ūkio padėtis susiklosčiusi ne tik Kaune, bet ir kituose didžiuosiuose miestuose?

- Absoliučiai teisingai. Visi didieji miestai iš esmės degina tik dujas. 80 proc. visos šilumos rinkos dirba tik dujomis ir Lietuvos žmonės labai daug už šitas klaidas moka. Turėjo tikrai atsirasti bent po 20-30 proc. biokuro ir šiuose miestuose, bet iki šiol neatsirado.