V. Klausas: euro zona žlugo

Bendra Europos valiuta - pavojingas sumanymas, kuris gali arba sukelti rimtų problemų, arba paskatinti nedemokratišką Europos centralizaciją, teigia Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas. Jis mano, kad dabartinės euro zonos problemos neskatina jo piktdžiugos, nes šios problemos kelia grėsmę visoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms, net ir toms, kurios nepriklauso euro zonai. Tokias savo mintis Čekijos prezidentas išsakė straipsnyje, kuri išspausdino Jungtinių Valstijų laikraštis "The Wall Street Journal".

"Euro žlugimas" gali turėti kelias reikšmes. Pirmiausia, šis projektas nepateisino vilčių, mano V. Klausas. "Euras buvo klaidingai ir neatsakingai laikomas neabejotinu ekonominiu gėriu visoms šalims, pasirengusioms atsisakyti savo nacionalinių valiutų", - rašo V. Klausas.

O iš tiesų euro zonos šalių ekonomikų augimo tempas, lyginant su ankstesniu dešimtmečiu, sulėtėjo, ir euro zona ėmė dar labiau atsilikti nuo Jungtinių Valstijų, Kinijos ir net euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių.

Anot V. Klauso, ekonomikos augimo tempas Europoje sulėtėjo iki buvusio septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje "dėl kenksmingos socialinės-ekonominės santvarkos". Čekijos prezidento nuomone, Europoje akivaizdžiai matomas valstybinis paternalizmas, dideli mokesčiai ir silpna motyvacija dirbti, ir euras šios tendencijos nepanaikino.

"Neįvyko net lauktas infliacijos tempų suvienodėjimas", - pabrėžia V. Klausas. Ilgalaikis prekybos disbalansas taip pat padidėjo: vienos šalys daugiau eksportuoja nei importuoja, o kitos - atvirkščiai. "Pasaulinė ekonomikos krizė tik padidino ir apnuogino seniai slėptas Europos problemas", - mano Čekijos prezidentas.

Jis taip pat pažymi, kad per 11 egzistavimo metų euro zona nepaskatino savo narių ekonomikų homogenizacijos. Euro zonos kūrimo ir išlaikymo išlaidos viršija gaunamą naudą. Tarp Europos šalių susidarė disbalansai, ir bendra Europos valiuta tapo tramdomaisiais marškiniais.

"Todėl drįstu teigti, kad kaip projektas, kuris savo nariams žadėjo daug ekonominių privalumų, euro zona žlugo", - konstatuoja Čekijos prezidentas.

Antra, "euro žlugimas" reiškia galimą euro zonos kaip institucijos žlugimą ir euro išnykimą. Tačiau manau, kad euras nežlugs. Nes į jį per daug investuota politinio kapitalo. Tačiau ilgainiui už euro išlikimą reikės mokėti nedideliu ekonomikos augimu, ir nuostoliais net tose šalyse, kurios nepriklauso euro zonai, pavyzdžiui, Čekijoje.

Tam, kad Europos pinigų sąjunga būtų išgelbėta, reikia skirti pinigų labiausiai nuo krizės nukentėjusioms šalims. Tačiau tai galima padaryti valstybėje, o ES ir euro zona nėra valstybė. "Tik valstybėje yra pakankamai didelis piliečių solidarumo jausmas", - aiškina V. Klausas.

Jo teigimu, eiliniai europiečiai nenori politinės ES centralizacijos, tačiau politikai tai gali nustatyti ir be visuomenės apklausų. Finansinės pagalbos Graikijai suteikimo svarstymas Briuselyje įrodė, kad demokratijos Sąjungoje nėra. "Vokietijos ir Prancūzijos tandemas nusprendė už kitas euro zonos šalis", - mano V. Klausas.

Europos ekonomikos negali išgelbėti nei euras, nei dabartiniai euro zonos gelbėjimo projektai. Būtina iš esmės keisti socialines-ekonomines Europos sistemas, mano Čekijos prezidentas V. Klausas.