Užnerti skolų kilpą bus sunkiau

Vakar įsigalioję greitųjų kreditų išdavimo sugriežtinimai - pirmoji viltis, kad visuomenę išgelbėti dar gali pavykti. Deja, sprendimų imtasi tik dabar, kai statistika kone virkdo, o greitieji kreditai jau sudaužė ne vienos šeimos gyvenimą.

Lietuvos banko duomenimis, įsiskolinimas už suteiktus ir laiku negrąžintus didesnius kaip 290 eurų (anksčiau - apie 1000 litų) vertės vartojimo kreditus sudaro daugiausia vartojimo kredito gavėjų įsiskolinimų, kai mokėjimas buvo pradelstas ilgiau kaip 90 dienų iš eilės. Toks įsiskolinimas per metus išaugo 26 proc. ir sudaro 70,3 mln. eurų. Per 2015 m. devynis mėnesius suteikta vartojimo kredito suma išaugo 14,7 proc. Vidutinė suteikto vartojimo kredito suma sudarė 381 eurą ir buvo 22,7 proc. didesnė nei vidutinė kredito suma, suteikta per 2014 m. atitinkamą laikotarpį.

Be to, nors greituosius kreditus suteikiančios bendrovės nuolat tikina, kad jie gelbsti į nelaimę patekusius žmones, pasirodo, pačios nėra linkusios teikti paslaugas pagal galiojančius įstatymus. Lietuvos bankas nuo 2012 m. išnagrinėjo 57 Vartojimo kredito įstatymo pažeidimų atvejus pagal gautus skundus arba savo iniciatyva ir iš jų net 51 atveju (89,5 proc.) skirtos poveikio priemonės. Vartojimo kredito davėjams skirtos 25 baudos, jų suma viršija 207 tūkst. eurų.

Remiantis Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, 2015 m. spalio 1 d. Turto arešto aktų registre buvo 9171 skolininkas ir įregistruota 10 402 turto areštai, kai kreditorius yra vartojimo kredito davėjas. Palyginti su 2015 m. pradžia, tokių registruotų turto areštų skaičius išaugo 48 proc. Turto areštų mastas, kai kreditorius yra vartojimo kredito davėjas, sudarė 17,212 mln. eurų.

Vartojimo kredito įstatymo pokyčiai nuo vasario 1 d.

Jei pasiėmėte vartojimo kreditą, turite teisę per dvi dienas nuo pinigų išmokėjimo atsisakyti sutarties.

Palūkanų, mokamų už pasiskolintą sumą, norma negali būti didesnė kaip 75 proc.

Vartojimo kredito sutarties nebus galima sudaryti nuo 22 iki 7 valandos.

Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais netesybos galės būti skaičiuojamos ne ilgiau kaip 180 dienų.

Jei jums nėra 18 metų, joks vartojimo kreditas negalės būti suteikiamas.

Vartojamų kreditų bendrovių vadovais negalės tapti asmenys, padarę tam tikrų nusikaltimų ar buvę vadovais arba akcininkais įmonės, netekusios teisės verstis finansinių paslaugų verslu ar teistos už tam tikrus nusikaltimus.

Kęstutis KUPŠYS, sociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas:

- Ar nauji apynasriai greitųjų kreditų bendrovėms reiškia, kad tokių žaidėjų rinkoje pagaliau apmažės?

- Labai teigiamai vertinu šias pataisas, o pagrindinis vartotojų laimėjimas - sumažintos palūkanos iki 75 proc. Tai suteikia vilčių, kad greitųjų kreditų bendrovės nebesipelnys iš žmonių taip žvėriškai, kaip tai buvo daroma iki šiol. Žinoma, žmonės vis tiek norės tų lengvų pinigų, bet tas mokestis bus bent jau mažesnis. Labai norėčiau tikėti, kad šis procento sumažinimas - tik pradžia, o ateityje norma bus sumažinta ir dar labiau. Manau, kad nelupikiškas rodiklis galėtų būti bent jau 24 proc.

- Kodėl realūs sprendimai dėl greitųjų kreditų griežtinimo priimti tik dabar, nors šis finansų rinkos vėžys visiems žinomas jau seniai?

- Matyt, nemažai reikšmės turėjo tai, kad greitųjų kreditų bendrovės labai daug reklamavosi. Todėl jos turėjo daug draugų, nes savo pelnu, gautu iš paprastų piliečių, taip tiesiog dalydavosi. Visuomenės nuomonė ir jos paveikti valdžios veiksmai padarė šiokį tokį postūmį, kuris, džiugu, nėra naudingas greitųjų kreditų industrijai, jos yra priverstos šiek tiek susitraukti.

- Užsienio šalyse greitųjų kreditų reklama yra draudžiama, o Jungtinėse Amerikos Valstijose tokio pobūdžio kreditavimas išvis draudžiamas. Ar mes pasieksime bent panašaus reguliavimo?

- Aš laikausi pozicijos, kad tokio pobūdžio verslo Lietuvai nereikia iš principo. Plėšikiškas lupikavimas prisidengiant neva darbu žmonių patogumui yra nesąžiningas. Būtų idealu, kad prireikus pagalbos ar užklupus bėdai žmonės skolintųsi ne iš greitųjų kreditų bendrovių, o galėtų kreiptis pagalbos į bankus arba net savo kaimynus ir artimuosius. Greitųjų kreditų bendrovių pareiškimai, kad iš jų skolintis patogiau nei iš kaimyno ar draugo, nėra teigiamas pokytis mūsų visuomenėje. Gal kaip tik žmonėms reikėtų atsisukti vieniems į kitus, juk žmogus žmogui visuomet turi padėti, o tokio bendravimo išgyvendinimas tik mažina solidarumą ir dar labiau skatina susvetimėjimą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“