Už kokį minimumą įmanoma gyventi?

Justina, 18 metų

Mano nuomone, gaunant dabartinę minimalią algą išgyventi įmanoma būtų nebent jaunam žmogui, kuris gyvena pas tėvus. Bet jei gyveni atskirai, turi mokėti nuomą už butą, mokesčius, atidėti išlaidas maistui bei kitiems poreikiams, iš tokių pajamų galėsi tik egzistuoti. Už minimalų atlyginimą išlaikyti šeimą tikrai nėra galimybių. Tokia alga - tikrai nieko gero. Baigusi vidurinę mokyklą, kol kas nieko neveikiu - galima sakyti, dar ieškau savęs. Gauti padavėjos ar kitą paprastą darbą už minimalią algą nėra sunku, bet geresniam darbui reikalingas ir išsilavinimas, ir patirtis... Planuoju mokytis kosmetologės specialybės, tačiau galutinai dar nesu apsisprendusi. Šiuo metu gyvenu su tėvais, tad su klausimu, kaip išgyventi, kol kas nesusiduriu. Jei gyvenčiau viena, turėčiau viskuo pasirūpinti pati, o jei dar tektų ir mokėti už mokslus - tada išvis būtų labai blogai. Gyvendama savarankiškai ir gaudama minimalią algą, tikriausiai tik pasvajoti galėčiau apie apsilankymą koncertuose ar kituose renginiuose. 325 eurai per mėnesį yra labai mažai. Manau, savarankišką gyvenimo kelią pradedančio jauno žmogaus uždarbis turėtų būti bent šimtu eurų didesnis - pačiai pradžiai.

Simona, 18 metų

Minimalus mėnesio atlyginimas, leidžiantis jaunam studentui savarankiškai išgyventi be tėvų pagalbos, turėtų siekti bent 500-600 eurų. Aš taip manau. Dabar gyvenu su tėvais, tad nei mokesčiai, nei maistas man nekainuoja. Mokausi Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje dainavimo specialybės. Anksčiau ketinau savo ateitį susieti su muzika, bet dabar vis dažniau susimąstau, ar tai būtų geras pasirinkimas. Net neįsivaizduoju. Susimąstyti verčia realybė, nes mano pasirinkta profesija šiandien Lietuvoje nėra gerai atlyginama. Štai baigsiu gimnaziją, gausiu atestatą, įstosiu studijuoti, ketverius metus prasimokysiu ir ką darysiu toliau, jei norėsiu nenutolti nuo muzikos? Dirbsiu irgi už minimumą, galbūt būsiu mokytoja. Tačiau ar žinote, kiek kainuoja studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje? Jos labai brangios. Pasirinkus studijas šioje aukštojoje mokykloje, už vieną semestrą tektų sumokėti daugiau nei 5 tūkst. eurų. Nemanau, kad jaunam žmogui iš minimalios algos pavyktų susimokėti tokią sumą. O ir tie pinigai jau veikiausiai nebesugrįžtų.

Edmundas, 71 metai

Dabartinę minimalią algą gaunančiam žmogui tikrai sunku išgyventi, nes ji labai maža. Faktiškai jos užtenka tik mokesčiams susimokėti, o norint išgyventi žmonėms tenka kreiptis pagalbos į gimines, rinkti ir pardavinėti grybus, uogas, ieškoti kitų pajamų šaltinių... Akivaizdu, kad daug pinigų sukasi šešėlinėje ekonomikoje. Šalyje - netvarka, vadinama demokratija. Neįsivaizduoju, kas valdo Lietuvą... Dirbau banke, dabar esu pensijoje, todėl gerai žinau, kiek kas kainuoja. Kaltink eurą nekaltinęs, bet dauguma prekių pabrango, paslaugos - taip pat. Manau, mažiausias uždarbis, kuris užtikrintų žmogaus poreikius, tikrai turėtų būti ne mažesnis kaip 1 tūkst. eurų. Pritariu teigiantiems, kad minimali alga turėtų būti susieta su vidutine alga ir siekti apie 50 proc. vidutinės algos. Tada būtų galima gyventi. Juk kai kuriose šalyse ir yra tokia praktika, minimalus algos dydis ten nustatomas be politikų įsikišimo, tai daro ekonomistai, tos srities specialistai. Turėtų būti techniškai sutvarkyta, kad politikai kuo mažiau diskutuotų ir kištųsi į tuos dalykus. Nederėtų politikams manipuliuoti ir pensijų klausimais. O dabar... Valdžia pensijas vasarą pakėlė 3 eurais. Humoras, pokštas - niekaip daugiau to nepavadinsi.

Tadas, 19 metų

Iš 325 eurų per mėnesį išgyventi galėtų nebent pas tėvus gyvenantis jaunas žmogus. Bet jeigu jis gyvena vienas, svetimame mieste, turi mokėti už butą, už maistą - iš tokios sumos, mano nuomone, išgyventi nelabai pavyktų. Ko gero, tektų gyventi skolon. Mano du draugai dviese nuomojasi vieno kambario butą Šiauliuose, tad vien būsto nuoma kiekvienam jų per mėnesį atsieina po 70 eurų. Jei tokį butą nuomotųsi vienas žmogus, jis už nuomą turėtų sumokėti 140 eurų, o kur dar mokesčiai? Kas tada beliktų iš tos minimalios algos? Nieko. Maitintis tektų tik bulvėmis ir makaronais, o apie išlaidas laisvalaikiui išvis būtų galima pamiršti. Faktas, kad tokią minimalią algą nustatę politikai net neįsivaizduoja, kaip iš jos reikia išgyventi. Manau, minimali alga turėtų būti dvigubai didesnė nei dabar. Tokią algą gaunantis žmogus jau galėtų gyventi oriai, tenkinti savo poreikius ir eurą kitą pasitaupyti. Dar tik siekiančiam išsilavinimo jaunam žmogui išvis sunku gauti geriau atlyginamą darbą. Aš Šiaulių universitete studijuoju muzikos pedagogiką, bet jau dabar žinau, kad iš šios profesijos išmaitinti šeimos neįmanoma. Tai pripažįsta ir patys dėstytojai. Gal išbandysiu save kokiame nors versle, gal dar kur nors. Bet pirmiausia reikia baigti universitetą.

Pagal rožinį scenarijų padidėjusi minimali mėnesio alga žmonėms suteiks galimybę lengviau atsikvėpti, truputį atleisti suveržtus diržus ir bent kartą per savaitę ant sumuštinio užsitepti sviesto. Pagal juodąjį scenarijų jokio pagerėjimo nepajutę žmonės ir toliau didins socialinių pašalpų gavėjų gretas, nes dirbti už minimalią algą jiems paprasčiausiai neapsimokės. Kuris iš šių scenarijų išryškės Lietuvoje? Apie tai, pagal ką turėtų būti nustatomas minimalios mėnesio algos dydis, kokia minimali alga užtikrintų orų gyvenimą, „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros prof. dr. Diana CIBULSKIENE.

- Ar teisinga praktika, kad minimali alga mūsų šalyje priklauso nuo politikų nuotaikos ir valios?

- Minimali mėnesio alga ir jos keitimo klausimai turėtų priklausyti nuo ekonominės situacijos ir jos pokyčių šalyje, o ne nuo politikų sprendimų, ypač jų suaktyvėjimo prieš rinkimus. Minimalios mėnesio algos keitimo siūlymus turėtų pateikti ekonomikos ir socialinės situacijos ekspertai, įvertinę ekonomikos ir socialinius pokyčius šalyje bei perspektyvas. Čia ir kyla klausimai: kiek keliama minimali alga, kokiais principais nustatoma ir pan.? Ministras pirmininkas A.Butkevičius teigia, kad dabartinis minimalios algos kėlimas iki 325 eurų (nuo 2015 m. liepos 1 d.) ir iki 350 eurų (nuo 2016 m. sausio 1 d.) yra pagrįstas ekspertų ir darbdavių vertinimais. Reikia tikėtis, kad taip ir yra...

- Kokie rodikliai turėtų nulemti jos dydį?

- Minimalios mėnesio algos dydis priklauso nuo šalies ekonominės galios ir socialinio minimumo išlaidų, kurios apskaičiuojamos pagal vartojimo krepšelį. Minimali alga yra pagrindas diferencijuoti atskirų darbuotojų darbo užmokestį. Nustatant minimalią mėnesio algą dažniausiai vertinami šie rodikliai: dirbančiojo ir jo išlaikomų vaikų minimalūs, socialiai priimtini poreikiai; vartotojų kainų kitimas; gyventojų socialinių grupių gyvenimo standartų palyginimas; darbdavių pajėgumas mokėti nustatytą minimalios algos dydį; bendri ekonominiai veiksniai (ekonomikos augimo, darbo našumo kitimo ir aukšto užimtumo lygio skatinimas). Gali būti taikomi šie minimalios algos nustatymo metodai: indeksavimo (minimalios algos perkamosios galios atstatymo, atsižvelgiant į kainų kitimą); santykinis (atsižvelgiant į šalies vidutinį darbo užmokesčio lygį) ir normatyvinis (įvertinant dirbančiojo ir jo išlaikytinių minimalius poreikius). Galimi ir kiti metodai, pavyzdžiui, pagal darbo našumo kitimą, įvairių socialinių grupių gyvenimo standartų palyginimą. Šiuo metu minimali alga pagal infliaciją indeksuojama Belgijoje, Čekijoje ir Rusijoje. O Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Danijoje, Islandijoje, Švedijoje taikomas diferencijuotas darbo užmokestis pagal atskiras darbuotojų grupes.

- Kokia turėtų būti minimali mėnesio alga, kad atotrūkis tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių žmonių taptų adekvatus?

- Minimali alga menkai gali būti lyginama su didžiausiomis gaunamomis pajamomis. Visose pasaulio valstybėse šis skirtumas yra ir bus. Esmė, kad minimali alga turi sudaryti galimybę ją gaunantiems asmenims patenkinti pagrindinius poreikius ir turi atitikti minimalų pragyvenimo lygį šalyje. Taigi reikėtų nepamiršti, kad didinant minimalią mėnesio algą proporcingai turi didėti ir kitų darbuotojų, ypač biudžetininkų atlyginimai, siekiant išvengti situacijos, kai aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai atsiranda tame pačiame arba panašiame darbo užmokesčio lygyje su mažiau kvalifikuotais. Pavyzdžiui, mokytojo ar dėstytojo (asistento) mėnesinis darbo užmokestis su mokesčiais dabar svyruoja nuo 350 iki 600 eurų. Mažiausias mokytojo ar dėstytojo atlyginimas šiuo metu yra tik 8 proc. didesnis už minimalią mėnesio algą.

- Kaip išvengti priešrinkiminių politikų spekuliacijų minimalios mėnesio algos ir pensijų didinimo klausimais?

- Lietuvoje sprendimas keisti minimalios algos dydį labiau yra politizuotas sprendimas. Jei būtų taikomas ekonominiais ir socialiniais rodikliais bei jų visuma pagrįstas minimalios mėnesio algos skaičiavimo būdas, tuomet nekiltų jokių abejonių dėl jos dydžio, būtų išvengta politinių manipuliacijų prieš rinkimus. Tai galėtų atlikti nepriklausomų ekspertų komanda. Galima taikyti minimaliai algai santykinį skaičiavimo metodą, kuris atsižvelgia į šalies vidutinį darbo užmokesčio lygį, pvz., 60-70 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Dabar minimali mėnesio alga siekia 45,5 proc. vidurkio, o nuo 2016 m. sausio mėn. 1 d. sieks 49 proc.

- Ar šiandienė minimali mėnesio alga nėra pasityčiojimas iš žmogaus teisės į orų gyvenimą?

- Išgyventi uždirbant 325 eurus per mėnesį? Sunku... Apie orų gyvenimą tikrai negalima net kalbėti. Žinant, kad vidutiniškai buto išlaikymas priklausomai nuo sezono per mėnesį kainuoja apie 100-120 eurų, maistui trijų asmenų šeimai per mėnesį reikia mažiausiai 150-200 eurų, jau susidaro 320 eurų. O kur drabužiai, degalai, automobilio išlaikymas, buities ir higienos reikmenų pirkimas? Jeigu abu tėvai gauna minimumą, „į rankas“ telieka po 247 eurus, o bendros pajamos „į rankas“ sudaro 494 eurus. Išgyventi labai sunku... Nenuostabu, kad Lietuvoje nemaži socialinių pašalpų gavėjų skaičiai, nes kartais dirbti už minimalią mėnesio algą neapsimoka: negauni jokių lengvatų už butą, vaikų maitinimą ir pan. Problema, kad jauni, gabūs, galintys dirbti ir kurti žmonės palieka Lietuvą po gimnazijos arba universiteto, emigruoja su šeimomis. Būtent šioje srityje reikėtų dirbti Vyriausybei. Jeigu bus dirbama šia kryptimi, labai tikiuosi, kad ekonomikos variklis Lietuvoje „užsisuks“. Lietuvos verslo įmonės yra veržlios, darbščios, ryžtingos, novatoriškos ir tikrai sukurs darbo vietų, kurios reikalauja aukštesnės ir aukštos kvalifikacijos specialistų, sukuriančių didesnę pridėtinę vertę. Tačiau verslui turi padėti ir valdžios institucijų priimami sprendimai. Atitinkamai stiprinant ryšius tarp verslo, valdžios ir mokslo institucijų, gali būti skatinamos naujos verslo kryptys, stiprinamos esamos. O tuomet bus galimybė mokėti didesnius atlyginimus, gerės gyvenimo kokybė. Kitaip tariant, turėtų atsirasti vidurinis visuomenės sluoksnis, kuris, deja, pastaruoju metu Lietuvoje yra išnykęs...