Už 5000 litų per mėnesį jaunimas dirbtų bet ką

Kad Lietuvoje jaunimui sunku susirasti darbą ir, kad jų emigracija kasdien tik didėja, girdime kone kasdien. Lietuvos darbo biržos duomenimis, jaunų iki 25 m. amžiaus bedarbių rugsėjo 1 d. šalyje buvo registruota 29,8 tūkst.

Statistikos departamento duomenimis, vien praėjusiais metais 20-29 metų asmenų į užsienį dirbti išvyko per 23 tūktančius ir būtent šios amžiaus grupės (20- 24 m. ir 25-29 m.) emigruoja labiausiai, kone - 3 kartus daugiau, nei vyresnio amžiaus grupės.

Atlyginimas svarbiausia

Jaunimas išvažiuoja sunkiai dirbti, nes juos motyvuoja kur kas didesnis atlyginimas. Kedenti patalus už 6 svarus per valandą apsimoka labiau nei dirbti pagal specialybę Lietuvoje.

Su šia nuomone sutiko ir Klaipėdos universiteto visuomenės geografijos absolventas Domantas Laukevičius. Vaikinas šiais metais baigė universitetą ir intensyviai ieškosi darbo pagal specialybę. Nepaisant to, jog darbo pasiūlymai ant kelio nesimėto, D.Laukevičius patikino, jog eitų dirbti ir ne pagal specialybę, net jei tas darbas ir nepatiktų. „Svarbiausia gerai mokėtų”, - „Vakaro žinioms” pasakojo jaunuolis.

Tačiau, nors neketina vykti į užsienį, teigė, jog dauguma jo bendrakursių masiškai renkasi emigracijos kelius ne tik ne dėl nedarbo, bet ir dėl to, kad užsienyje uždirbama daug daugiau. „Jaunimas neturi jokios motyvacijos dirbti už grašius. Šiais laikais visiems svarbiausia gerai uždirbti, o ne darbo pobūdis”, - pasakojo D.Laukevičius.

Kasininku už 5000 litų

Kad jaunuolius motyvuoja gaunamas atlyginimas, bet ne darbas, „Vakaro žinios” neapsiribojo vieno jaunuolio nuomone ir atliko interaktyvią apklausą: „Ar sutiktumėte dirbti kasininku, jei jums mokėtų 5000 Lt/mėn. atlyginimą?” Apklausą sudarė trys klausimai, kurios rezultatai parodė, jog jaunimas spjautų į savo vidinę motyvaciją ir dirbtų bet ką, jei gerai už tai mokėtų.

Anketą užpildė net 100 žmonių nuo 15 iki 44 metų amžiaus, 44 vyrai ir 51 moteris. Pasirodo, 62 proc. atsakiusiųjų nė už ką nesutiktų, tačiau jei būtų mokamas 5000 Lt mėnesinis atlyginimas, 74 proc. nedvejodami pakeistų šią savo nuostatą. 90,1 proc. sutiktų dirbti tik dėl siūlomo didelio atlyginimo, bet ne dėl to, kad darbas patiktų.

Tinginių daugiau

Tokie rezultatai visiškai nenustebino vienos didelės automobilių verslo bendrovės generalinės direktorės Astos Bagdonavičienės. Moters teigimu, turint omenyje dabartinę situaciją, itin sunku rasti gerą ir motyvuotą darbuotoją. „Žmonių, turinčių vidinę motyvaciją dirbti ne tik dėl pinigų, reikia gerai paieškoti”, - apie sunkų kelią surandant gerą darbuotoją pasakojo A.Bagdonavičienė. Jos nuomone, procentas jaunuolių, kurie mieliau renkasi gerą atlyginimą, yra kur kas didesnis negu tų, kurie renkasi jiems patinkantį darbą. „Nemaža dalis yra ir tokių, kurie nedvejodami pakeičia darbo vietą dėl pasiūlyto didesnio atlyginimo, nors darbas net nėra jiems patiems mielas”, - konstatavo A.Bagdonavičienė.

Tačiau didžiausią blogį šiuolaikinėje jaunimo darbo rinkoje moteris įžvelgė ne piniginę motyvaciją, bet tingėjimą. „Blogai yra tai, kad jaunimas nenori pajudinti piršto daugiau negu parašyta darbo sutartyje, bet uždirbti nori gerokai daugiau, negu ta pareigybė vertinama”, - iš patirties kalbėjo A.Bagdonavičienė.

To priežastys, gen.direktorės nuomone, yra įvairiausios - nuo visuomenėje sklandančių kalbų, kad pinigai yra kone svarbiausias dalykas dirbant, iki visiem pasąmonėje įskiepytų pažiūrų, kad tik užsienyje galima gerai uždirbti. „Prie to prisideda ir švietimo sistema. Tokį požiūrį žmogus susiformuoja bręsdamas. Turėtų būti daugiau kalbama apie specialybės pasirinkimą, nušviečiant būsimą atlyginimą ir motyvaciją”, - kalbėjo D.Bagdonavičienė.

Arūnas Pocius - Socialinių mokslų daktaras:

Atlyginimas yra kone pagrindinis dalykas, kuris daro įtaką. Jei mūsų konkurencinga rinka būtų ir laisva, ir galėtų konkuruoti, nebūtų susidariusi tokia situacija.

Dabar visų mintyse sukasi tik šilumos, kuro kainos, viskas atiduota monopolistams, tai žmonės tuo ir gyvena. Kitu atveju, neabejoju, kad situacija būtų kitokia. Pinigai yra svarbu, bet svarbu ir bendra socialinė aplinka, kuri iš tikrųjų nėra palanki. Mūsų valstybė yra orientuota į stambių finansinių grupių interesus. Svarbų vaidmenį užima ir darbo santykiai įmonėje.

Norint pakeisti situaciją, pati darbo rinka turėtų diktuoti sąlygas. Taigi nuolat trūksta technologijų specialistų. Neabejoju, tuomet problema taptų švelnesnė. Kiek labiau išsilygintų pasiūlos ir paklausos rodikliai. O kvalifikuoti darbuotojai turėtų būti apmokami didesniu nei minimaliu atlyginimu.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"