Ūkio ministras tikisi, kad savivaldybių įmonėse atsiras daugiau skaidrumo

Specialiųjų tyrimų tarnybai pranešant apie vis naujus korupcijos ar kyšininkavimo atvejus savivaldybių įmonėse, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius mano, kad skaidrumas padėtų išspręsti problemas. 

Jis tikina, kad Vyriausybė nesiekia nurodinėti savivaldybėms, kaip jos turi tvarkytis su bendrovėmis, tačiau siūlo, kad jų veikla būtų vertinama bent kas ketverius metus, o finansiniai rezultatai būtų prieinami viešai. 

„Aš tikiu, kad daugumoje savivaldybių yra ir opozicija, ir nepriklausoma žiniasklaida, kuri gali įvertinti, ar ta įmonė dirbo pelningai, ar dirbo efektyviai, ar visgi ji tik dotuojama iš biudžeto ir jai priskirtos paslaugos buvo nereikalingos. Tai labai svarbus dalykas“, - interviu Eltai teigė V. Sinkevičius. 

Anot jo, problema išlieka ir tai, kad savivaldybių įmonių vadovų kaita priklauso nuo to, kas tuo metu laimi rinkimus. 

- Pastaruoju metu Specialiųjų tyrimų tarnyba praneša apie korupcijos atvejus savivaldybėse. Šią savaitę pranešta apie „Mažeikių vandenis“, jau anksčiau skelbta apie kitų miestų savivaldybių bendroves. Savivaldybės tikina, kad niekas nieko nežinojo, tad kaip vertinate dabartinę įmonių kontrolę ir priežiūrą?

- Aš manau, kad valstybėje visą šitą laiką buvo fokusuojamasi ties valstybės valdomomis įmonėmis, ir daugelis tiek politikų, tiek valstybės vadovų kreipdavo dėmesį, kur keliauja jų parama, ar jos dirba efektyviai, ar ne. Ir buvo labai mažai fokusuojamasi į savivaldybių valdomas įmones, tai aš sakyčiau, kad dėmesio joms trūko. 

- Ministerija pasiūlė, kad būtų skelbiamos savivaldybių įmonių finansinės ataskaitos bei kad būtų vertinama, ar tokios įmonės apskritai reikalingos. Tačiau kaip tie pasiūlymai ir pakeitimai siejasi su kontrole?

- Aš manau, kad tai, jog bus teikiama už pastaruosius trejus metus veiklos ataskaita ir ji privalės būti vieša, tai jau sudarys galimybę viešai pažiūrėti į įmonės valdymą, jos veiklą. Aš tikiu, kad daugumoje savivaldybių yra ir opozicija, ir nepriklausoma žiniasklaida, kuri gali įvertinti, ar ta įmonė dirbo pelningai, ar dirbo efektyviai, ar visgi ji tik dotuojama iš biudžeto ir jai priskirtos paslaugos buvo nereikalingos. Tai labai svarbus dalykas.

Antras dalykas, tai pačiai savivaldybei kas ketverius metus reikės peržvelgti įmonės veiklą, tada automatiškai savivaldybės taryboje vyks balsavimas ir jiems paliekame teisę apsispręsti, ar ta įmonė jiems yra reikalinga. Čia, manau, suveiks ir tai, kad merai yra renkami tiesiogiai, kiekvienas meras, ypač regionuose, nori pasirodyti ūkišku ir, manau, ta prielaida leis jiems blaiviai įvertinti tų įmonių veiklą. 

- Na, pažvelkime į valstybės valdomas įmones. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkelių“ rezultatai buvo skelbiami viešai, tačiau įmonė pradėta pertvarkyti tik tuomet, kai buvo priimtas politinis sprendimas. 

- Viešumas visada yra gerai ir sveikintina - jo niekada nebus per mažai. Kalbant apie pokyčius, tų pačių „Lietuvos geležinkelių“ ataskaitas pažiūrėję, matysime, kad krovos veikla buvo pelninga, keleivių vežimas - nuostolingas. Tai nepasikeitė, tačiau aišku, kad valdymo efektyvumo jai reikėjo. Tačiau šioje vietoje kitas svarbus niuansas yra valdybos - padarėme, kad bent pusė jų būtų nepriklausomi, atėję iš privataus sektoriaus, žinantys, kaip valdyti verslą. 

- Jūs sakėte, kad iki šiol dėmesys buvo nukreiptas į valstybės valdomas įmones. O dabar galima tikėtis, kad iš ministerijos arba Vyriausybės daugiau dėmesio bus skiriama savivaldybių įmonėms?

- Be jokios abejonės, taip, bet nenorėčiau, kad vėl kiltų ta nereikalinga diskusija, kad iš Vilniaus yra nurodinėjama savivaldybėms, kaip valdyti jų įmones. Mes tik įpareigojame, atsižvelgdami į Valstybės kontrolės išvadas, peržiūrėti įmones kas ketverius metus, viešai skelbti rezultatus ir tai, aš manau, automatiškai pridės daugiau dėmesio, nes bus domimasi daugiau tų įmonių veikla ir netruks pasimatyti, kurios įmonės dirba nuostolingai, arba dirba ir egzistuoja tik todėl, kad yra dotuojamos iš savivaldybės biudžeto. 

- Jūs manote, kad dėl viešumo patiems politikams atsiras noro pertvarkyti tas įmones?

- Be jokios abejonės, aš net neabejoju. Kaip sakiau, pirmiausiai tiems patiems savivaldybių vadovams - merams - bus spaudimas, kodėl savivaldybėje turi veikti knygynas, kuris finansuojamas iš biudžeto lėšų, jame dirba penki žmonės ir per mėnesį apsilanko taip pat penki žmonės. Ar tikrai savivaldybei reikia to knygyno? Ar tikrai reikia kino teatro, kur dirba žmonės, bet filmo peržiūros vyksta labai retai?

- Jūsų nuomone, kur situacija yra prastesnė: didmiesčiuose ar rajonuose?

- Aš nesiimsiu vertinti, apskritai manau, kad situacija yra bloga, kai įmonės atlieka veiklą, kuri galėtų būti ta veikla, kuri galėtų būti atliekama privačių įmonių, paskelbus konkursą, užuot prisiimtų riziką pačios savivaldybės. Savivaldybė tampa atsakinga už prekybą, bilietų pardavimus ir panašiai, kas tikrai nėra savivaldybės funkcijos. 

Didžiausią bėdą matau, kad savivaldybės dažnai atlieka funkcijas, kurios nebūdingos joms, ir dėl vienos ar kitos priežasties bijo skelbti konkursą ir rasti privatų operatorių toms paslaugoms atlikti. Ir antra, blogiau dar yra, kai yra kuriamos naujos įmonės, sugalvojama dar naujų įmonių, kurioms sukuriamos funkcijos.

- Nekalbant apie konkrečius pavyzdžius, ar pastebite, kad įmonės būtų kuriamos tam, kad atsirastų darbo vietų su savivaldybių vadovais susijusiems asmenims?

- Akivaizdu, jeigu jos atlieka funkcijas, kurios yra absoliučiai nereikalingos savivaldybei. Mes galime remtis „Transparency International“ tyrimu, kad labai dažnai įmonėse įdarbinimai priklauso nuo vienos ar kitos partijos sėkmės rinkimuose. Taip, tai taip pat yra problema, kai darbuotojų kaita priklauso nuo partijos, laimėjusios rinkimus. 

- O jeigu tarybos, peržiūrėdamos įmonių veiklą, nuspręstų, kad tų bendrovių reikia ir niekas nesikeistų?

- Sprendimai turi būti pagrįsti. Vienas ar kitas sprendimas turi būti pagrįstas, kodėl tų įmonių reikia. Ir aš galiu suprasti, kad savivaldybei reikia transporto įmonės, nes privatus operatorius, greičiausiai, neapsiims nuostolingų maršrutų, kurie reikalingi vaikams pasiekti mokyklas, galų gale, tiems patiems senjorams atvykti į gydymo įstaigas ir panašiai. Aš tai galiu suprasti, ir tai yra pateisinama. Tai socialinės funkcijos, ir visa tai turi būti pagrįsta skaičiais.