Ūkininkai artėja prie pirkėjų

Šalies ūkininkai vis aktyviau ieško galimybių pasiekti vartotoją apeidami perdirbėjus - steigiami mobilieji turgeliai, įsigyjami pieno pardavimo automatai, tariamasi produkciją tiekti tiesiai į prekybos centrus. Derybos su ūkininkais vyksta ir Klaipėdos regione.

Kol kas klaipėdiečiai įsigyti ūkininkų produkcijos tiesiogiai iš jų pačių turi mažiau galimybių nei kai kurių kitų miestų gyventojai, tačiau banga turėtų atsiristi ir iki uostamiesčio.

Pienas iš automato

Pirmąsias sutartis su ūkininkais, norinčiais tiekti produkciją tiesiai į parduotuves arba prekiauti šalia jų, dar prieš kurį laiką pasirašė bendrovė "Maxima LT". Bendradarbiauti su ūkininkais jau pradėta Utenoje, Panevėžyje, Kaune.

Ypač įdomų sprendimą rado Panevėžio rajono ūkininkas Laisvūnas Valikonis. "Maxima" prekybos tinklo parduotuvėse jis nutarė pastatyti keletą modernių pieno pardavimo automatų.

"Pirkėjams, norintiems įsigyti šviežio pieno, tereikia į aparatą įmesti pinigus, pastatyti tarą ir aparatas įpila tokį kiekį pieno, už kokį pirkėjas sumokėjo. Anot aparatą pastačiusio ūkininko, šis modernus prietaisas - naujiena Lietuvoje. Įrenginiu paprasta ir patogu naudotis taip pat kaip ir Lietuvoje paplitusiais ir skubančių pirkėjų pamėgtais kavos aparatais", - pasakojo "Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė.

Anot jos, su kitų regionų, taip pat ir Klaipėdos, ūkininkais dar tariamasi - kur jie norėtų prekiauti, kokį produkcijos kiekį ir kokia forma galėtų parduoti.

"Idėja ir poreikis kilo iš pačių žemdirbių, norėjusių apeiti tą vieną grandį - perdirbėjus. Ūkininkai domėjosi, kiek tai mums aktualu ir kaip tai būtų galima padaryti. Bendradarbiauti norėtų dauguma, tačiau ne visiems užtenka pajėgumų arba nepavyksta tiekti reguliariai. Kiti renkasi laisvesnę prekybą - šalia mūsų parduotuvių", - sakė R. Saulytė.

Jos teigimu, prekiaujant šviežiu pienu šalia didžiausių "Maxima" parduotuvių, ūkininkai gali tiesiogiai produkciją parduoti pirkėjams, patys nustatyti pieno kainą ir pan. Pirkėjams tai patogu, nes visus būtinus produktus jie gali įsigyti pačius šviežiausius ir vienoje vietoje.

Ne turgus, ir ne patvorys

Sostinėje jau įsitvirtino dar vienas būdas ūkininkams tiesiogiai pasiekti pirkėjus - mobilieji turgeliai, skirtingomis savaitės dienomis įsikuriantys vis kitose vietose.

Pasak šio projekto iniciatoriaus ir koordinatoriaus Mindaugo Maciulevičiaus, mintis apie tokią prekybą kilo patiems ūkininkams, mat dar prieš kurį laiką į turgavietes nebuvo taip jau lengva patekti, ne visada tenkindavo prekybos sąlygos. Be to, laikotarpis buvęs palankus dar ir dėl to, kad perdirbėjai už pieną mokėjo mažai, tad ne vieno ūkio laukė bankrotas arba reikėjo ieškoti kitų galimybių.

Mobilusis turgelis esąs tarpinis variantas tarp "patvorinės" prekybos ir turgaus - patogu ir pirkėjui, ir ūkininkui. Projekto tikslas esąs sugrąžinti pasitikėjimą ūkininkų produkcijos kokybe vartotojų akyse.

"Ūkininkai nusiperka autoparduotuvę, kurioje yra šaldymo vitrina, elektra, prausykla, ir iš jos prekiauja. Pasaulyje tai - normalus ir įprastas dalykas, ūkininkas turi turėti galimybę realizuoti savo produkciją", - sakė M. Maciulevičius.

Iš pradžių tik pieną, varškę, paprastą varškės sūrį su kmynais pardavinėję ūkininkai darosi vis išradingesni - gardina sūrį cinamonu, pipirmėtėmis, pagamina lydyto ir kt.

"Natūralūs skilandžiai, dešros, jogurtai, daržovės, medus. Asortimentas plečiasi akyse, ūkininkai patys ieško inovacijų", - sakė M. Maciulevičius.

Jis teigė matąs šios prekybos perspektyvas - produkcija ženklinama, todėl taps žinomi gardžiausią produkciją gaminančių ūkininkų vardai.

"Tai netruks ateiti ir į Klaipėdą, - neabejojo M. Maciulevičius. - Klaipėdos regione galimybe pradėti tiesioginį darbą su vartotojais ypač domisi galvijų augintojai."

Veikia kaip reklama

Viena iš galimybių ūkininkams tiesiogiai kreiptis į vartotoją yra ir internetas - elektroninės parduotuvės kaštai nėra dideli. Vis dėlto prekyba maisto produktais internete mūsų šalyje dar nėra prigijusi.

IĮ "Ekologijos pasaulis", prekiaujančios Lietuvos ūkininkų produkcija internete, vadovo Vytauto Vyskupaičio teigimu, internetinė prekyba labiau reikalinga reklamos sumetimais.

"Kurdami internetinę parduotuvę turėjome galvosūkį dėl kainų - kaip jas rašyti. Parduodi sūrį, rašai kilogramo kainą, o jis juk nesveria lygiai kilogramo. Parduodamas bulves irgi nepasversi lygiai kilogramo. Todėl negalimas yra išankstinis atsiskaitymas, kainą galime pranešti tik viską pasvėrę. Dėl to iš pradžių susidurdavome su sukčiavimo atvejais - nuvežame prekes, o ten nėra tokio adreso, arba žmogus neužsakė. Dabar pradedame krauti tik pakalbėję su užsakovu telefonu", - pasakojo jis.

Giedrė NORVILAITĖ