Tyrimas: ir balti chalatai slepia šešėlį

Mokesčiams - katino ašaros

Gegužės mėnesį VMI pradeda iki metų pabaigos truksiantį projektą „Balti chalatai“. Bus patikrinta apie 300 privačių medicinos, odontologijos ir veterinarijos įmonių, kurios laikomos pačiomis rizikingiausiomis dėl galimo mokesčių slėpimo. Surinkti duomenys rodo, kad beveik trečdalis privačių medicinos įstaigų mokesčių į biudžetą sumoka mažiau nei 3 proc. nuo visų savo pajamų, kai likusios tam skiria 12-18 proc. apyvartos. O tarp veterinarijos įmonių mažiau nei 3 proc. pajamų mokesčiams skiriančių dauguma - net 55 proc. įmonių.

Projekto vadovės VMI Kontrolės departamento direktorės Valės Kulvinskienės teigimu, 300 didžiausios rizikos įmonių atrinkta iš 2700 analizuotų.

„Pelno mokesčio jos neką temoka, nuo nekilnojamojo turto mokesčio yra atleistos, „Sodros“ įmokos ir gyventojų pajamų mokesčiai menki, nes algos minimalios. Mūsų manymu, tai nėra normalu“, - žmonių ir gyvūnų gydytojus veikiant šešėlyje spėja V. Kulvinskienė.

Schemos inspektoriams žinomos

Įtariama, kad tokios įmonės gali apskaityti ne visas pajamas, klaidingai vesti sąnaudų apskaitą arba jas nepagrįstai padidinti ir taip sumažinti pelną.

Įmonės vardu nupirkti ir išlaikomi automobiliai, kuriais naudojamasi savais tikslais, anot VMI atstovės, yra pats paprasčiausias būdas.

„Yra ir sudėtingesnių. Pavyzdžiui, apskaičiuoti, kiek lėšų sudedama į plombas ir protezus labai sunku, o jeigu dar dalis pajamų, gaunamų už šiuos darbus, neapskaitoma, sumažėja įmonės apmokestinamas pelnas, gaunamas pinigų šaltinis nelegaliam atlyginimų mokėjimui ir pan., - aiškino V. Kulvinskienė. - Gauname nemažai pranešimų ir iš pacientų, kad, sumokėję už paslaugas, jie negauna apskaitos dokumentų, kvitų. Ypač tuo skundžiasi atvykusieji gydytis iš užsienio“.

Tačiau, nustatę pažeidimus, inspektoriai žada prasižengėlių griežtai nebausti, leisti pasitaisyti. Visi, kuriems prabus sąžinė, turi galimybę ir patys peržiūrėti bei patikslinti savo mokesčių deklaracijas net už 5 metus.

„Taikome švelnesnes priemones ir mokėtojui leidžiame suprasti, kas yra blogai. Bet yra tokių, kurie nelabai nori klausyti. Tuomet laukia mokestinis patikrinimas, kuris gali baigtis net medžiagos perdavimu teisėsaugai“, - teigė V. Kulvinskienė ir priminė pernykštį taksi paslaugas teikiančių įmonių tyrimą, po kurio būta net ir areštų.

Tikimasi, medicinos srityje pavyks sutarti ir taisyti situaciją gražiuoju, kad ir kaip baisiai atrodo, kai valstybę apgaudinėja inteligentiški žmonės baltais chalatais.

Ieškos neteisėtų turtų

Tačiau pasigailėjimo gali nesitikėti tie gydymo įstaigų vadovai ar savininkai, kurie gyvena ne pagal pajamas. VMI turi ir sąrašą šeimų, kurių oficialios pajamos yra per mažos turimam turtui.

„Numatyta atlikti tyrimus ir dėl fizinių asmenų - tų įtartinų įmonių vadovų, akcininkų, kurie atrinkti pagal nustatytus rizikos požymius. Jei paaiškės, kad turtas 2010 m. gruodį, kai įsigaliojo įstatymas, buvo, bet pajamų jam pagrįsti trūksta, privalėsime pranešti teisėsaugos institucijoms. Dažniausiai tai būna Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba“, - sakė V. Kulvinskienė.

FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius „Respublikai“ patvirtino, kad jo vadovaujama tarnyba neretai gauna teikimų iš VMI dėl galimo neteisėto praturtėjimo.

„Tyrimą dėl gydytojų VMI kol kas atlieka pagal savo kompetenciją. Jeigu Mokesčių inspekcija nustatys faktų, kad kurie nors medikai ar įstaigų vadovai turimo turto negali pagrįsti gaunamomis pajamomis, tada, kaip ir dėl kitų panašių atvejų, tyrimo imsis ir FNTT“, - „Respublikai“ sakė K. Jucevičius.

Už visus negarantuoja

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos pirmininko pavaduotojas Petras Tamašauskas aiškino, kad norint įvertinti, ar teisingai mokami mokesčiai, reikėtų atskirai žiūrėti į paslaugas žemės ūkyje teikiančius veterinarijos gydytojus ir miestų veterinarijos klinikas, gydančias smulkius gyvūnus.

„Realiame gyvenime tai dvi skirtingos sistemos, turinčios skirtingas išlaidas, pajamas ir specifiką. Tarkim, šuns vakcinacijos kaina gali skirtis 3-4 kartus; nuo 30 litų kaime iki 80-120 litų prabangioje klinikoje, - pateikė pavyzdį P.Tamašauskas. - Pas mane net ir su kelionės išlaidomis paskiepyti būtų pigiau. Bet mieste gal daugiau turtingų žmonių, kurie savo šuniukus labai myli ir jiems atrodo, kad klinikoje bus gražiau, tvarkingiau. Gal tas komfortas ir kainuoja... Mūsų klinikos yra tvartai, ten ir operuojame, ir skiepijame. Mūsų išlaidas sudaro ne tik medikamentai, įrankiai, bet ir automobiliai, ir degalai, nes beveik visas darbas yra ant ratų“.

Jis teigė nėmaž nesibijantis jokių tikrintojų, nes sąskaitas savo klientams tvarkingai išrašinėja jau daugiau nei 10 metų.

„Ūkininkai to pageidauja, nes ir jiems reikia parodyti išlaidas ir pelno mokestį mokėti, - sakė P. Tamašauskas. - Bet už kitus veterinarijos gydytojus negalėčiau garantuoti. Jeigu mokesčių inspektoriai ką nors įtaria, gal ir turi pagrindo“.

Ilgisi patentų sistemos

Šalies gydytojų odontologų profesinę veiklą prižiūrinčių Odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus „Respublikai“ prisipažino labai nenustebsiantis paaiškėjus, kad dalis privačių odontologų iš tiesų slepia mokesčius.

„Sakoma, kad mūsų muitinė labai stipri, bet šalyje labai daug kontrabandos. Tai mūsų gyvenimo paradoksai. Jeigu VMI pateikia tam tikrus skaičius, matyt, turi informacijos, - svarstė A. Šeikus. - Pasitaiko ir pas mus, kai tiriame pacientų skundus, tokių atvejų, kai žmogus nepateikia paslaugų apmokėjimo kvitų. Jei nėra apmokėta, mes negalime įrodyti, kad žmogus konkrečioje klinikoje gavo paslaugas. Tai rodo ir menką mūsų visuomenės sąmoningumą - žmonės ir patys turi reikalauti kvitų“.

Odontologų rūmų vadovo manymu, pati mokesčių sistema valstybės sukurta taip, kad sudaro sąlygas „šešėliui“. Esą iki 2010 m., kai dauguma odontologų dirbo pagal patentų sistemą, mokesčiai mokėti skaidriau.

„Mokesčiai yra pareiga ir juos mokėti reikia, bet valstybė taip pat privalo juos labai protingai sudėlioti. Kai buvo patentų sistema, kiekvienas odontologas turėjo sumokėti tam tikrą nustatytą sumą valstybei: 1000, 5 tūkst. ar 10 tūkst. litų. Valstybė gavo konkrečias pajamas. Dabar odontologai perkasi televizorius, automobilius ir taip pelno mokesčius susimažina, o valstybei naudos nėra“, - dėstė A. Šeikus.

Paklaustas, ar nesilaikydami galiojančių teisės aktų odontologai nepažeidžia savo pačių priimto Profesinės etikos kodekso, jis patvirtino, kad ne tik dėl profesinių nusižengimų, bet ir dėl VMI nustatytų mokesčių vengimo atvejų gydytojai odontologai gali būti svarstomi Etikos komisijos ir netgi netekti licencijos.

Tiesa, tokių atvejų šioje profesinėje bendrijoje iki šiol nėra buvę. Griežčiausia Etikos komisijos taikyta sankcija buvo licencijos galiojimo sustabdymas, suteikiantis galimybę pažeidimus ištaisyti.