Tyrimas: dauguma gyventojų įsitikinę, kad šešėlio priežastis - per dideli mokesčiai

Šešėlis Lietuvos ekonomikoje traukiasi, tačiau trečdalis lietuvių vis dar turi draugų ar artimųjų, kurie dalį ar visas pajamas gauna "vokelyje". Lietuvos gyventojai linkę pateisinti bet kokios formos šešėlį - vidutiniškai kas trečias nemato nieko bloga dirbti nelegaliai ar gauti dalį nelegalių pajamų, pirkti ar parduoti kontrabandines cigaretes, alkoholį, degalus ir kitas neapskaitytas prekes. Priežastis gyventojai aiškina per dideliu apmokestinimu, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas tyrimas.

LLRI kartu su partneriais įsitraukimo ir požiūrio į šešėlį tyrimą atliko 6 šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje. Anot LLRI viceprezidento Vytauto Žukausko, iš visų tirtų šalių lietuviai dažniausiai nurodė, kad šešėlio priežastis yra per didelis apmokestinimas.

"Tuo įsitikinę net 67 proc. gyventojų. Tai nestebina, nes mokesčių našta vien darbo santykiams mūsų šalyje yra 39 proc." - sakė V. Žukauskas.

Tyrimo rezultatai rodo, kad 29 proc. lietuvių turi draugų ar artimųjų, kurie pastaraisiais metais dirbo šešėlyje. Dažniausiai tai darbo sutartis turintys žmonės, "vokelyje" gaunantys dalį atlyginimo. Latvijoje ir Lenkijoje artimųjų, dirbančių nelegaliai, turi dar daugiau žmonių - atitinkamai 36 ir 33 proc., Estijoje - 26 proc., Švedijoje - vos 8 proc. Labiausiai nelegali veikla paplitusi statybų sektoriuje.

"Net 70 proc. įsitraukusių į šešėlį tautiečių nurodė esantys įsitikinę, kad niekas jų nepagaus. Švedijoje, kur šešėlio dalis gerokai mažesnė, atvirkščiai, net 60 proc. nelegaliai dirbančiųjų mano, kad yra didelė tikimybė būti pagautiems. Tai įrodo, kad svarbiau ne griežtinti atsakomybę, o jos neišvengiamumą", - teigė LLRI viceprezidentas.

Lietuva ir Latvija regione pirmauja pagal neapskaitytų prekių paplitimą. Per pastaruosius metus du trečdaliai (63 proc.) lietuvių atskleidė bent kartą pirkę prekes ar paslaugas, nors turėjo įtarimų ar žinojo, kad pajamos už jas neapskaitomos. Beveik pusė (42 proc.) gyventojų įsigijo prekių žinodami arba įtardami, kad pardavėjas neturi teisės nieko pardavinėti, nėra įregistravęs veiklos ir nemoka mokesčių.

Dažniausiai Lietuvos gyventojai įsigyja neapskaitytus maisto produktus, drabužius, cigaretes, kurą, remontuoja automobilius ir perka grožio paslaugas. Skirtingai nei kitose šalyse, tarp populiarių nelegalių prekių Lietuvoje yra vaistai ir maisto papildai.

"Kitų šalių patirtis rodo, kad svarbiausias valdžios prioritetas turėtų būti nukreiptas ne tik į tai, kaip sugauti ir nubausti, bet ir į priežasčių mažinimą. Šešėlyje perkama, nes pirkti legaliai yra per brangu, mokesčiai prekes pabrangina per daug, lyginant su pajamomis. Tas pats pasakytina ir apie darbo rinkos šešėlį. Kai toks pats mokestis taikomas mažesnėms pajamoms, sukuriama didesnė paskata šešėliui. Mažai uždirbantys žmonės vis tiek turi patenkinti savo poreikius, todėl ieško išeičių. Ši taisyklė galioja ir perkant - jei apmokestinimas prekę padaro neįkandamą, gyventojai pradeda ieškoti būdų tai apeiti ir vis labiau pateisina tokią nelegalią veiklą", - sakė V. Žukauskas.

Tarptautinių ekspertų vertinimas taip pat nėra palankus Lietuvai. Austrų ekspertas Frydrichas Šneideris (Friedrich Schneider), kurio skaičiavimais remiasi Europos Komisija ir Pasaulio bankas, yra paskaičiavęs, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje yra 25,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvą pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje lenkia tik 4 šalys: Bulgarija, Rumunija, Kroatija ir Estija.