Tyras gamtos vanduo – iš Klaipėdos 3-iosios vandenvietės

Vienintelė šalyje, bet ne Europoje

3-osios vandenvietės išskirtinumas, kad geriamasis vanduo čia pagaminamas iš paviršinio vandens. Jis siurbiamas tiesiog iš Vilhelmo kanalo ir po to apie 5 paras filtruojamas per gruntą, sudėtingą filtrų-drenų sistemą, ruošiamas vartojimui specialiais gerinimo įrenginiais.

3-osios vandenvietės vandens ruošimo technologija vienintelė tokia Lietuvoje. Nors Europoje tai nėra naujovė. Pavyzdžiui, Paryžiaus gyventojai taip pat geria paviršinį iš Senos upės paimtą ir išvalytą vandenį. Vakarų Europoje priskaičiuojama virš pusės šimto tokio tipo vandenviečių, o Šiaurės Amerikoje dauguma vandenviečių ruošia geriamąjį vandenį būtent iš paviršinių natūralių gamtos telkinių.

MODERNU. 3-osios vandenvietės ruošyklos cechai paprastam žmogui primena modernią gamyklą.

„Ilgą laiką klaipėdiečiai buvo nuskriausti, kai gerdavo vandenį perkoštą tik per birų gruntą ir mechaninio valymo filtrus. Tačiau 2004 metais buvo pastatyti vandens ruošimo įrenginiai, kuriais vanduo išvalomas iki puikiausios kokybės, atitinkančios europines ir, savaime suprantama, Lietuvos higienos normas“, - pasakojo Aidas Birgėla, AB „Klaipėdos vanduo“ Vandens departamento direktorius.

Po žaliuojančia pieva – įrengimų voratinklis

3-osios vandenvietės teritorija apima net 170 hektarų. Iš paukščio skrydžio ji atrodo lyg didžiulė žalia pieva su keliais kanalais. Tačiau iš tikro po žaliu gamtos paklotu slepiasi inžineriniai įrenginiai, elektroninės komunikacijos, leidžiančios stebėti ir valdyti vandens ruošimo procesus.

GILIAI žemėje įrengtos drenos ir smėlio filtrai.

Iš Vilhelmo kanalo vanduo siurbliais pumpuojamas į pievoje suformuotus tris maždaug trijų kilometrų ilgio apvandeninimo kanalus. Iš jų vanduo smelkiasi per 50 metrų pločio ir 20 metrų gylio smėlio žvyro sluoksnį – natūralų filtrą, kuris glūdi nematomas po žeme. Per gruntą persifiltravęs ir nuo organinių priemaišų apsivalęs vanduo surenkamas dvejomis skirtingomis sistemomis. Viena surinkimo sistema sudaryta iš 8 metrų gylyje horizontaliai sumontuotų ir nesandariai sujungtų vamzdžių. Vandentiekininkai jas vadina drenomis. Kita surinkimo sistema vadinama „sifonine“. Ji sudaryta iš 63 gręžinių, sujungtų į vieną tinklą. 19 metrų gylio gręžiniuose vakuuminiu siurbliu iš grunto siurbiamas išvalytas vanduo, kuris vėliau patenka į vandens ruošimo „gamyklą“.

Vandens ruošykla ar gamykla?

Patys vandentiekininkai 3-osios vandenvietės gamykla nevadina, tačiau apsilankę joje eiliniai žmonės pasijunta būtent taip - paslaptingų įrengimų, nematytų filtrų, rezervuarų cechai, elektroniniai valdikliai ir blizgantys nerūdijančio plieno vamzdynų labirintai primena moderniausią gamyklą.

2003 metais pastatytoje vandens ruošykloje fizinių ir cheminių procesų pagalba iš vandens pašalinami likę gamtiniai organiniai teršalai, netirpūs ir koloidiniai junginiai. Paruoštas geriamasis vanduo kaupiamas rezervuaruose, o iš jų siurbliais tiekiamas į miesto vandentiekio tinklus. Beje, siurblinė rekonstruota prieš porą metų ir dabar čia veikia patys naujausi vandens padavimo į miesto tinklus siurbliai. Visa vandens padavimo į miestą sistema automatizuota ir veikia praktiškai be žmogaus įsikišimo į procesą.

Kokybė tikrinama kiekvieną minutę

Kiekviename vandens surinkimo, ruošimo ir padavimo į miestą etape vandens kokybė be perstojo tikrinama bendrovės laboratorijoje, kuri ekspertų pripažinta, kaip viena moderniausių šalyje. Taip dalis vandens kokybės rodiklių specialiais prietaisais stebimi realiu laiku ir šią informaciją kiekvieną minutę gali matyti prižiūrintis personalas. Tai užtikrina stabilų labai geros kokybės vandens paruošimą ir patiekimą vartotojams.

„3-oji vandenvietė – mūsų miesto ir regiono neišsenkantis geriamojo vandens rezervas. Iš šios vandenvietės galėtume vandeniu aprūpinti apie 300 000 gyventojų. Kadangi uostamiestyje kol kas tokio poreikio nėra, dabar šį vandenį nukreipiame į Klaipėdos priemiesčius – Priekulės, Dituvos, Mickų miestelius. Nutiesti vandentiekio vamzdynus ir užtikrinti vartotojams kokybišką vandenį iš 3-osios vandenvietės yra pigiau, nei gręžti atskirus gręžinius ir statyti mažas vandens gerinimo stotis“, - aiškino A. Birgėla.