Turgavietėms gresia bankrotas?

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkės Zitos Sorokienės teigimu, uostamiesčio savivaldybės valdomuose senajame ir naujajame turguose 2008-aisiais darbo vietas sau buvo susikūrę beveik 3 tūkst. žmonių, šiandien - kone tris kartus mažiau.

To priežastys esančios kelios - neinvestuojama į turgaviečių atnaujinimą, neskiriama lėšų naujų pirkėjų pritraukimui reikalingoms reklamos priemonėms, o prekeiviams taikomi per dideli įkainiai.

[CITATA]

Pasak Z. Sorokienės, vieną prekybos vietą turgavietėje išsinuomojusiam smulkiajam verslininkui vien įvairiems mokesčiams (prekybos vietos nuomos, prekių saugojimo, komunalinių paslaugų, "Sodros", verslo liudijimo ir t. t.) per metus tenka pakloti beveik 20 tūkst. litų, o uždirbti pavyksta tik minimalią algą.

Prekeivius siutina ir tai, kad savivaldybės turgavietėse taikoma daug įvairių papildomų mokesčių. Pavyzdžiui, kas mėnesį tenka sumokėti po 50 litų už naudojimąsi tualetu ar įvažiavimą į turgaus teritoriją.

"Daugelis tų, kurie šiandien dar liko čia prekiauti, teigia planuojantys artimiausiu metu parduoti likusias prekes bei šio verslo atsisakyti", - pažymėjo Z. Sorokienė.

LSVPA Klaipėdos skyriaus pirmininko Donato Botyriaus teigimu, pernai atliktos apklausos duomenimis, per dideliais mokesčiais skundėsi beveik 90 proc. naujosios turgavietės prekeivių.

"Dėl verslo sąlygų turgavietėse gerinimo su savivaldybe diskutuojame jau dvejus metus. Tačiau jokio rezultato nėra. Todėl kreipėmės pagalbos ir į Klaipėdoje išrinktus Seimo narius, - teigė D. Botyrius. - Prekeiviai palieka turgavietes, todėl viskas eina link to, kad jos bankrutuos."

Neprarado nė vieno prekeivio

Tiek turgaviečių, tiek miesto vadovai su jiems metamais kaltinimais nesutinka. Esą turguose šiuo metu galioja dar 2008-aisiais patvirtinti įkainiai, ir juos mažinti esą neįmanoma.

"Per pastaruosius devynis mėnesius turgus neprarado nė vieno prekybininko. Pateikiami skaičiai yra seni", - sakė senojo turgaus vadovas Arvydas Gaudiešius. - Mažinti įkainių negalime, nes mes vis dar neišlipame iš finansinio minuso. Tačiau bandome mažinti sąnaudas. Pavyzdžiui, iš 31 darbuotojo pastaruoju metu liko 18."

"Savivaldybės turgūs nėra socialinių paslaugų įmonės. Tai - pelno siekiančios bendrovės", - teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas. - Spaudimą mažinti kainas jaučiame nuolat. Tačiau privačiuose turgavietėse taikomi įkainiai yra daug didesni."

Vicemero teigimu, dėl per eilę metų mažmeninės prekybos rinkoje pasikeitusios situacijos būtina svarstyti savivaldybės valdomų turgaviečių pertvarkymo galimybes. Esą naująjį turgų galbūt vertėtų privatizuoti, tuo metu senasis ir toliau turėtų likti miesto pavaldume.

Šiuo metu Lietuvoje liko tik 8 turgavietės, kurias tiesiogiai valdo savivaldybės.