Trąšų gamintojai leis padidinti "Klasco" krovą.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, tik kitų metų vasaros pradžioje baigsianti statyti birių trąšų terminalą, jau yra užsitikrinusi dalį šio terminalo apkrovimo.
Praėjusią savaitę Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovė "Achema" oficialiai atidarė naują kalcio amonio nitrato (KAN) gamybos cechą, kurio didžioji dalis produkcijos bus eksportuojama per Klaipėdos uostą.

Koncerno "Achemos grupė", kuriam priklauso tiek Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco"), tiek ir "Achema", prezidentas Bronislovas Lubys prognozuoja, jog kitais metais naujasis KAN trąšų gamybos cechas pagamins apie 300-400 tūkst. t produkcijos.
Preliminariais skaičiavimais, maždaug trečdalis jos liks Lietuvos rinkoje, o likusiai ieškoma pirkėjų Vakarų Europoje bei kaimyninėse šalyse.
Visa eksportuojama produkcija bus gabenama per "Klasco" ir tai leis kasmet padidinti jos krovą keliais šimtais tūkstančių tonų.
Visas naujojo cecho projektinis pajėgumas siekia 540 tūkst. t KAN trąšų per metus.

Pirmoji KAN trąšų siunta šį mėnesį jau buvo išgabenta į Vokietiją. Kol "Klasco" dar nebaigtas statyti terminalas, trąšos kraunamos iš geležinkelio vagonų tiesiai į laivus. Taip pat planuojama naująsias trąšas kurį laiką vežti ir konteineriais.
Pastačius terminalą, jame trąšas bus galima ir sandėliuoti. Juolab kad šiame terminale iškils bene didžiausias Europoje 9 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėlis.
Iš viso į terminalo statybą ketinama investuoti apie 50 mln. Lt. Jo projektinis pajėgumas sieks apie 2 mln. t trąšų per metus. Be "Achemos" produkcijos, kuri sudarys apie 50 proc. terminalo krovos, tikimasi krauti ir tranzitinius Baltarusijos trąšų gamintojų krovinius.
Beje, pasak B. Lubio, pastaruoju metu krovinių siuntėjai pageidauja, kad viename terminale į tuos pačius laivus, kuriuose būna įrengtos atskiros sekcijos, būtų kraunamos skirtingų rūšių trąšos. Tokia galimybė numatyta ir būsimajame "Klasco" terminale.

Aukštos kokybės granuliuotų KAN trąšų gamintojai neabejoja jų komercine sėkme, nes šiuo metu tokios trąšos yra itin paklausios Vakarų Europos rinkoje, be to, žemės ūkio specialistų tvirtinimu, labai reikalingos ir Lietuvos ūkininkams.
Mat naujajame produkte esančios medžiagos leidžia ne tik patręšti dirvą, bet ir sumažinti žemės rūgštingumą, dėl kurio ūkininkai patiria daug problemų.
B. Lubio teigimu, parduodant naująsias trąšas pirmenybė bus teikiama būtent Lietuvos ūkininkams.
Vis dėlto koncerno prezidentas prognozuoja, kad dėl lietuvių konservatyvumo bent jau kol kas mūsų šalies rinką užkariauti bus pakankamai sunku, tad didžioji dalis produkcijos bus eksportuojama ten, kur tokio tipo trąšos jau yra populiarios ir plačiai naudojamos.

Penktadienį atidarytas naujasis "Achemos" trąšų gamybos cechas yra vienas iš didžiausių šios bendrovės statybų ir investicinių projektų iš daugiau nei 200 mln. litų vertinamos 2001-2004 m. investicijų programos.
Įmonės generalinio direktoriaus Jono Sirvydžio teigimu, šiuo metu jau panaudota apie 70 proc. šių lėšų.
Planuojama, jog naujajam cechui pradėjus dirbti visu pajėgumu bei suradus rinkas KAN trąšoms, bendrovės apyvarta išaugs 20-30 proc.
Per pirmąjį šių metų pusmetį "Achema" uždirbo 4,5 mln. Lt ikimokestinio pelno, arba net 66,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Iš viso bendrovė šiemet planuoja uždirbti 7,4 mln. Lt ikimokestinio pelno, arba beveik du kartus daugiau nei pernai.
Šiuo metu "Achemoje" dirba daugiau nei 1,2 tūkst. žmonių.
Tam pačiam koncernui priklausanti "Klasco" pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 157,2 tūkst. Lt pelno. Pernai tuo pačiu metu ji skaičiavo nuostolius - apie 2 mln. Lt.
Šiemet padidėjo ir įmonės krova. Palyginti su praėjusiu metų pirmaisiais aštuoniais mėnesiais, šiemet per tą patį laikotarpį ji išaugo 17 proc. ir siekė 5,286 mln. t.
Per ketverius metus "Achemos grupė" į "Klasco" investavo daugiau nei 130 mln. Lt.