Transporto ir tranzito komisijos posėdyje aptarta Klaipėdos jūrų uosto plėtra

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ataskaitos duomenimis, praėjusiais metais Klaipėdos jūrų uosto krovinių apyvarta buvo didžiausia istorijoje – perkrauta 36,6 mln. jūrinių krovinių (neskaitant Būtingės terminalo). 2011 metais Klaipėdos jūrų uostas pagal perkraunamų krovinių srautus tapo lyderiu regione, o tarp 10-ties didžiausių Baltijos rytinės pakrantės uostų nusileido tik Primorsko ir Sankt Peterburgo uostams.

Posėdžiavusi Komisija vieningai sutarė, jog būtina investuoti į Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros plėtrą tam, kad Klaipėdos jūrų uostas išlaikytų šiuo metu užimamas pozicijas ir išliktų konkurencingas regione. Būtina investuoti į pasirengimą SGD terminalo statyboms, Klaipėdos jūrų uosto kanalo gilinimą, konteinerių paskirstymo centro statybą ir kitus strategiškai svarbius projektus.

Susisiekimo ministerijai bendradarbiaujant su Ūkio ir Finansų ministerijomis buvo pavesta parengti ilgalaikę Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros plėtros strategiją, kurioje būtų aiškiai įvardintas lėšų poreikis konkretiems projektams ir jų finansavimo šaltiniai. Parengtą bei Transporto ir Tranzito komisijos patvirtintą strategijos projektą svarstys ir Klaipėdos jūrų uosto plėtros projektų finansavimo galimybių ieškos Vyriausybė.