Toliau pyksta dėl keičiamų darbo santykių

Vienas iš naujojo modelio rengėjų, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas ir advokatas Justinas Usonis tikino, kad savo darbo praktikoje matė, jog darbdaviai statomi į aklavietes, kad kyla problemų su darbuotojais smulkiajame versle, tad rengdami projektą labiausiai koncentravosi į galimybę išvengti tokių aklaviečių. Esą siekiama, kad naujojo modeliu darbo santykiai būtų lankstesni ir reguliavimas iš tiesų veiktų. Naujais įstatymais norima atriboti profesines sąjungas nuo darbo tarybų funkcijų, taip pat siekiama išvengti situacijų, kai didesnėse įmonėse veikia po 5 profesines sąjungas.

"Darbuotojai turėtų realią galimybę nuspręsti, kas derasi su darbdaviu, taip pat ir dėl tų sąlygų, kurias iš Darbo kodekso išėmėme kaip perteklines", - sakė docentas.

Be to, naujame Darbo kodekse esą yra įtvirtinamos lengvatos mikroįmonėms, mažinama biurokratija, sukuriamos sąlygos mokytis visą gyvenimą ir t. t. Kaip jau ne kartą minėta, J. Usonis pažymėjo, kad siekiama balanso: jei kai kurių griežtai apibrėžtų teisių darbuotojai netenka, darbdaviai turės naujų prievolių.

"Pavyzdžiui, turime tikslą, kad darbdavys negalėtų išvengti dialogo su darbuotojais. Tokiais atvejais yra siūlymų net bausti", - sakė jis.

Naujojo modelio svarstymuose ir derinimuose dalyvaujanti Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė susirinkusiuosius tikino, kad socialinio modelio rengimas buvo daromas iš jėgos pozicijų - skubotai, neapgalvotai, net spaudžiant premjerui.

"Atrodo, kad tai buvo derybų taktika - turėti kuo daugiau chaoso", - sakė profsąjungos atstovė.

Anot moters, nauji įstatymai "sumažintų jau esamus standartus".

"Teikiami siūlymai sumažins perkamąją galią ir padidins atskirtį. Terminuotos sutartys neužtikrins darbdaviui kvalifikuotos darbo jėgos stabilumo, didės stresas darbe, konfliktų tikimybė. Pažiūrėkime, kiek Lietuvoje sergančių psichinėmis ligomis, ypač tarp jaunimo", - svarstė G. Gruzdienė.

Klaipėdos darbininkų sąjungos vadovas Alvidas Balskus klausė, ar įstatymų projektais nepažeidžiama Konstitucijos 50 str. nuostata, jog profesinės sąjungos gina darbuotojų interesus. Tačiau J. Usonis pabrėžė, jog tik norima atskirti darbo tarybų ir profesinių sąjungų funkcijas - vienos dirbtų bendrovės lygmeniu, o profesinės sąjungos jau visų profesijos atstovų lygiu.

Pasipiktinimą kėlė ir tai, kad į darbo tarybas negalės įsilieti profesinių sąjungų aktyvas. Tačiau projektų rengėjai paaiškino, kad esą šitaip siekiama, jog į tarybų veiklą įsitrauktų daugiau žmonių.

"Philip Morris Lietuva" profesinės sąjungos atstovas Žydrūnas Mineikis suabejojo, kad priėmus naują modelį keisis darbuotojų bendravimas su darbdaviais - esą jei iki šiol nebuvo įmanoma užtikrinti normalaus dialogo, kažin ar ką pavyks išsiderėti pasikeitus kodeksui. Be to, anot Ž. Mineikio, šnekama apie streso mažinimą, tačiau pasikeitimai ir naujos nuostatos darbuotojams jo esą sukels dar daugiau.

Susitikime dalyvavę verslininkai išreiškė paramą naujam modeliui: esą atrišus rankas verslui mieste atsiras daugiau darbo vietų. Stebėtasi ir tuo, kad profsąjungų aktyvą statistiškai iki šiol sudaro 40 ir daugiau metų turintys žmonės.