"The Wall Street Journal": kodėl Lietuva vis dar nori į euro zoną?

Euro zona greičiausiai iš tikrųjų išgyvena krizę, tačiau šis klubas vis dar vilioja naująsias Europos Sąjungos nares, rašo "Wall Street Journal" korespondentas Polas Henonas (Paul Hannon). Estija taps 17-ąja šalimi, kuri kitų metų sausį įsives eurą kaip savo šalies valiutą. Kitos Baltijos šalys taip pat siekia sekti jos pavyzdžiu ir žada tai padaryti, vos tik įstengs sumažinti biudžeto deficitą iki reikalaujamo lygio.

Antradienį Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius, kalbėdamas Londone grupei potencialių investuotojų, pareiškė, kad šalies Vyriausybė ketina sumažinti biudžeto deficitą, siekdama prisijungti prie euro zonos 2014 metais.

Praėjus daugiau nei dešimčiai metų po susikūrimo euro zona išgyvena rimtus išbandymus, rašo korespondentas. Tačiau A. Kubiliaus nuomone, maža Europos valstybė alternatyvos prisijungimui prie euro zonos neturi, nes pasaulio ekonomika tampa vis labiau integruota. Jo nuomone, Lietuva neturi tokio pasirinkimo, kokį turi stambesnės šalys, įsikūrusios prie Baltijos jūros, pavyzdžiui, Švedija ir Danija, kurios nusprendė likti už bendros Europos valiutos zonos ribų.

"Tai instrumentas, kuris leis mums pasijausti saugesniems pasaulio finansų sistemoje", - sakė Lietuvos premjeras.

Lietuva jau seniai susiejo savo valiutą su euru, taigi, pasak A. Kubiliaus, "Lietuva beveik kaip ir turi eurą, tačiau neturi jo privalumų, tokių kaip balso teisė formuojant euro zonos politiką ir supaprastintas priėjimas prie obligacijų rinkos".