Terminalas: vien nuomai išleisime 1,8 mlrd. litų

Konkursą laimėjo norvegai

Šių metų kovo 2-ąją akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“, kurios 70,63 proc. akcijų priklauso Lietuvos Vyriausybei, pasirašė suskystintųjų gamtinių dujų laivo-saugyklos nuomos sutartį.

Toks laivas atstotų stacionarų terminalą, tačiau, L.Kernagio nuomone, jo nuoma kainuotų gerokai brangiau, nei būtų galima įsigyti tokią transporto priemonę.

Seimo nario teigimu, plaukiojančio dujų terminalo-laivo su dujų įrenginiu nuoma per metus „Klaipėdos naftai“ atsieitų apie 179 mln. litų.

Per visą nuomos laikotarpį - dešimt metų - tai kainuotų beveik 1,8 mlrd. litų. Negana to, esą apie 30 metų tinkamą naudoti dujų terminalą-laivą vėliau Lietuvos įmonė privalėtų dar ir išsipirkti už likutinę vertę.

Ligitas Kernagis, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas: Kodėl Lietuva pati negalėjo nusipirkti laivo tiesiai iš Pietų Korėjos, nemokėti tarpininkams ir gerokai sutaupyti?

„Klaipėdos nafta“ dujų terminalą-laivą nuo 2014 metų nuomosis iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG Ltd.“, šių metų pradžioje laimėjusios tarptautinį konkursą.

Iš viso dėl užsakymo Klaipėdoje dar varžėsi ir kita Norvegijos bendrovė „Golar LNG“ bei amerikiečių kompanija „Excelerate Energy L.P.“

Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG Ltd.“ savo oficialiame tinklalapyje jau skelbia, kad šiuo metu jau eksploatuoja du suskystintųjų gamtinių dujų terminalus-laivus. Lietuvai skirtas laivas jau pradėtas statyti Pietų Korėjos bendrovėje „Hyundai Heavy Industries“, kuri vykdo ir tokį pat užsakymą Indonezijos uostui Medanui.

Tačiau norvegai nė neslepia, kad kiek didesnį nei Klaipėdai statomą dujų terminalą-laivą korėjiečiai gali pagaminti ir parduoti vos už 320 mln. dolerių (vakar dienos kursu - apie 838 mln. litų), t. y. milijardu mažiau, nei „Klaipėdos nafta“ sumokės už nuomą per dešimt metų.

Įžvelgia didelę žalą

Parlamentarui L.Kernagiui taip pat užkliuvo ir tai, kad 10 tūkst. kubinių metrų talpos didesnį nei gaminamą Klaipėdai laivą Norvegijos įmonė „Hoegh LNG Ltd.“ siūlo išsinuomoti ir kone trečdaliu pigiau.

Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas jau kreipėsi su paklausimais į Energetikos ministeriją, „Klaipėdos naftą“ bei Viešųjų pirkimų tarnybą, nes mano, kad mūsų šalies Vyriausybės valdoma įmonė per dešimt metų esą patirs kone milijardo litų žalą.

„Kodėl Lietuva pati negalėjo nusipirkti laivo tiesiai iš Pietų Korėjos bendrovės „Hyundai Heavy Industries“, nemokėti tarpininkams ir gerokai sutaupyti? - stebėjosi L.Kernagis. - Dabar matome, kad per dešimt metų ne tik prarasime milijardą, bet ir privalėsime tą terminalą-laivą išsipirkti iš norvegų. Man tai kelia rimtų įtarimų, kad šis sandėris kai kuriems veikėjams bus labai naudingas. Bet tai yra skandalas, kurį būtinai aiškinsis Seimo Antikorupcijos komisija“.

Nuomoti tolygu pirkti

„Lietuvos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis „Respublikai“ sakė, kad didelis pinigų skirtumas tarp naujo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo-laivo kainos ir jo nuomos išlaidų yra nesuprantamas tik šio verslo neišmanantiems žmonėms.

R.Masiulis tvirtino, kad prieš skelbiant tarptautinį konkursą buvo itin atidžiai išstudijuota specifinė tokių įrenginių rinka, apklausti visi galimi pasaulio dujų terminalų-laivų teikėjai.

„Dujų terminalai-laivai dabar iš esmės gaminami tik Korėjoje, kur yra mažiausios kainos. Laivus užsako šioje rinkoje veikiančios trys didelės Norvegijos ir JAV bendrovės, kurios ir užsiima jų nuoma, - sakė R.Masiulis. - Teoriškai dujų terminalą-laivą tikrai galima nusipirkti už 300-320 mln. dolerių (apie 786-838 mln. litų), tai ir ketinome daryti iš pradžių“.

Tačiau, pasak R.Masiulio, paaiškėjo, kad Klaipėdos uostui tinkamo laivo iki 2017 metų nebus, visi jų statybų dokai dabar yra rezervuoti.

Be to, kad ir pavėluotai įsigydama naują laivą, Lietuva negautų tokių nuolaidų, kokios suteikiamos nuolat šią produkciją įsigyjančioms tarptautinėms kompanijoms. Labai brangiai kainuotų ir šio dujų terminalo personalo specialus parengimas, todėl pirmuosius metus toks įrenginys vis tiek turėtų būti nuomojamas.

„Mūsų dujų terminalo-laivo nuomos kaina apima visas įmanomas sąnaudas - eksploataciją, priežiūrą, remontą, įgulos ir personalo išlaikymą, o todėl nuomoti kainuoja tiek pat, kiek pirkti naują ir jį išlaikyti, - tvirtino R.Masiulis. - Be to, nuomojant laivą nereikia mokėti ir didelių paskolų bankams, kurias tektų vis tiek atiduoti įsigyjant naują tokį plaukiojantį terminalą. Statant parduotuvę juk kainuoja ne tik jos sienos, bet ir išlaikymas, pardavėjų atlyginimai ir t.t.“

„Respublika“ apie suskystintųjų gamtinių dujų terminalo-laivo nuomos ir pirkimo ypatumus klausė ir energetikos ministro Arvydo Sekmoko. Tačiau jo atstovas Kęstutis Jauniškis nemano, kad ministras turėtų pasiaiškinti visuomenei.