Teisininkai: sprendimas gali paskatinti streikų bangą

Anot teisininkų, Lietuvoje nėra gilios darbo teisės praktikos, o tokie atvejai formuoja ydingą praktiką, mat streikas yra kraštutinė priemonė, o dėl streiko sustabdyta gamyba gali pridaryti milijoninių nuostolių, kurių niekas neatlygintų.

„Gerbiame teisėjo sprendimą, bet manome, jog analizuojant situaciją nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, nepakankamai įsigilinta į Kolektyvinę sutartį. Todėl kreipsimės į aukštesnės instancijos teismą. Esame tikri, jog vykdome Kolektyvinę sutartį, o visus nesutarimus galime išspręsti derybomis, o ne ultimatumais, kuriuos kelia ir pagrindinis streiko organizatorius, net nedirbantis mūsų įmonėje žmogus“, – po posėdžio sprendimo teigė UAB „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.

Profesinių sąjungų ir UAB „Švyturys-Utenos alus“ administracijos ginčas kilo dėl skirtingai interpretuojamo Kolektyvinės sutarties punkto, įpareigojančio kasmet peržiūrėti darbininkų atlyginimus. Profsąjungos birželio mėnesį paskelbė streiką, reikalaudamos padidinti atlyginimus 12,4 proc. – trejų metų infliacijos dydžiu.

„Mūsų vertinimu, tokiais profesinių sąjungų veiksmais formuojama ydinga darbo teisės praktika, nes skatinama tikslo siekti neadekvačiomis priemonėmis, tebegaliojant kolektyvinei sutarčiai. Darbo kodeksas draudžia streikuoti tebegaliojant Kolektyvinei sutarčiai, jei ji vykdoma. Sunkiai suvokiama, kaip galima būtų teigti, jog UAB „Švyturys-Utenos alus“ kolektyvinė sutartis nevykdoma, jei profesinės sąjungos iškėlė naujus derybinius reikalavimus tebegaliojant kolektyvinei sutarčiai – juk negalima pažeisti to, dėl ko nėra susiderėta. O tai, dėl ko susiderėta, t.y. galiojanti kolektyvinė sutartis, yra vykdoma. Atlyginimo dydis turi priklausyti nuo ekonominių aplinkybių, o ne nuo grasinimų darbdaviui. Juk streikas visuomet yra kraštutinė priemonė, kuri atneša nuostolius, šiuo atveju – milijoninius. Nesinorėtų, jog tokie profesinių sąjungų veiksmai paskatintų neatsakingumą, organizuojant streikus Lietuvoje, juo labiau, tebegaliojant kolektyvinei sutarčiai“, – situaciją komentuoja advokatų kontoros „LAWIN“ vadovas Rolandas Valiūnas.

Profesinių sąjungų ir UAB „Švyturys-Utenos alus“ administracijos ginčas kilo dėl skirtingai interpretuojamo Kolektyvinės sutarties punkto, įpareigojančio kasmet peržiūrėti darbininkų atlyginimus. „Švyturyje–Utenos aluje“ galiojančios Kolektyvinės sutarties nuostata dėl atlyginimo peržiūrėjimo apima keletą kriterijų – išorinį atlyginimų konkurencingumą (lyginant su kitų įmonių atlyginimais), bendrovės rezultatus, makroekonominę situaciją, vidutinį darbo užmokestį šalyje. Įmonės administracija pareiškė, jog vykdo Kolektyvinę sutartį, ir kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl birželio mėnesį profsąjungų organizuoto streiko teisėtumo ir kartu dėl ginčijamo Kolektyvinės sutarties punkto išaiškinimo.

Vidutinis 1-7 lygio darbininko atlyginimas (prieš mokesčius) UAB „Švyturys-Utenos alus“ siekia 3298 Lt. Tai yra 55 % daugiau, nei Lietuvos vidurkis.

Personalo specialistai taip pat įsitikinę, jog streikai neprisideda prie darbo sąlygų gerinimo: „Streikas visuomet yra nepriimtinas ir vengtinas būdas kilusiems nesutarimams spręsti. Pirmiausia, jis sukuria neigiamą atmosferą ir tarp pačių darbuotojų, suardo kolektyvo vienybę, bei kenkia verslui. Taip pat streikai uždeda antspaudą tarp darbdavio ir profsąjungos narių tolesniems jų santykiams, – komentuoja Jūratė Jurgilienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos narė ir UAB „Personalo vadovų paslaugos“ direktorė. – Abiem pusėms reiktų siekti daugiau socialinio dialogo, toliau argumentuoti priežastis, kodėl skiriasi pozicijos net ir dabar, kai teismo sprendimu leista streikuoti.“