Teisėjai nesutinka gauti mažesnes pensijas

Rūta JUKNEVIČIŪTĖ, „Respublika"

2014-03-02 16:52

Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius Konstitucinio Teismo prašo pasisakyti, ar teismai turi priteisinėti kompensacijas teisėjams bei valdininkams, kai krizė dar nesibaigė, o įstatymiškai dar nėra patvirtinta kompensacijų grąžinimo tvarka.

- Kodėl kreipėtės į Konstitucinį Teismą dėl per krizę sumažintų teisėjų ir valstybės tarnautojų algų? - „Respublika“ klausė Gintaro Kryževičiaus.

- Yra labai daug bylų. Jau matome besiformuojančią tam tikrą teismų poziciją. Teismai priteisia kompensacijas, nepaisydami Konstitucinio Teismo nutarime nustatytų, mano požiūriu, labai aiškių kriterijų. Pavyzdžiui, to, kad kompensuojama gali būti tiek, kiek buvo neproporcingai sumažinta. Be to, teise dėl kompensacijų, mano asmeniniu įsitikinimu, naudojamasi ne laiku. Valstybė pripažįsta skolą kaip tokią, bet Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad turi būti nustatytas specialus teisinis reguliavimas, kada ir kaip kompensuoti. Tol, kol to nėra, nėra pagrindo priteisti valstybės tarnautojams ir teisėjams vadinamosios skolos. Tačiau tai yra tik mano nuomonė.

- Tačiau teismai kompensacijas jau priteisinėja?

- Taip. Mano argumentai yra pagrįsti logika ir noru, kad būtų paaiškinta Konstitucinio Teismo pozicija šiais klausimais, kylanti iš Konstitucijos. Tai paprastas noras, kad būtų išvengta nereikalingo bylinėjimosi. O antra, kad teisėjams, nagrinėjantiems tokio pobūdžio bylas, būtų iki galo aišku.

Dar vienas labai svarbus šio klausimo aspektas: man norisi, kad būtų baigta su visomis tomis spekuliacijomis, jog teismai yra patys kalčiausi dėl valstybės finansų žlugdymo. Aš manau, kad toks žingsnis politikams parodys, jog mes nesame abejingi bendrai finansinei situacijai valstybėje.

- Teisėjai sutinka ir su mažesnėmis algomis krizės sąlygomis?

- Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad ekonominės krizės akivaizdoje, esant tam tikriems ekonominiams finansiniams rodikliams, kurie rodo krizinę situaciją, atlyginimų mažinimas yra galimas. Dėl to net abejonių nekyla. Tačiau kitas klausimas, kaip įstatymų leidėjas ar vykdomoji valdžia suprato pernai liepos 1 d. Konstitucinio Teismo doktrinos prasmę ir esmę. Man sunku tą komentuoti. Aš, kaip teisininkas, įsivaizdavau kitokį kelią, kuriuo būtų galima eiti. Tačiau tai yra tų, kurie sprendžia šiuos klausimus, apsisprendimo reikalas. Aš pats skaitydamas nutarimą nesusidariau tokios nuomonės, kad yra vienintelis kelias - atkurti į buvusį prieš krizę lygį valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimų koeficientus. Jokiu būdu.

- O kokį kompensavimo kelią jūs įsivaizdavote?

- Ko gero, šituos savo pamąstymus turėčiau palikti ateičiai. Tai buvo mano, kaip teisininko, požiūris. Aš Konstituciją myliu ir visuomet skaitau Konstitucinio Teismo doktrinas, kai man tema įdomi. Paskaitykime 2014 metų biudžeto įstatymą. Ten preambulėje yra nurodyta, kodėl priimtas toks, galima sakyti, krizinis biudžetas. Labai aiškiai išdėstyti visi kriterijai. Man atrodo, kad krizė Lietuvoje nėra pasibaigusi nuo 2014 metų sausio 1 dienos. Aišku, aš ne finansininkas ir ne ekonomistas, bet iš to, kas rašoma biudžeto projekte, man susidaro įspūdis, kad mes toli gražu dar nesame pokriziniame laikotarpyje. Nežinau, kodėl nueita kitu keliu. Žinoma, kiekvienam žmogui malonu gauti didesnį atlyginimą nei anksčiau.

Iš to Konstitucinio Teismo nutarimo tikrai nekilo pareiga atkurti padėtį, kokia buvo iki krizės. Dabar grįžimas atgal, aišku, neįmanomas. Bet Konstitucinį Teismą dėl to nutarimo kaltinti tikrai nereikia, nes ten pasakytos visos tiesos, kurios buvo išdėstytos bent 10 kartų kituose nutarimuose.

- Keistai atsitinka, kai gyvenama ne pagal protingumo kriterijus, o Konstitucinio Teismo doktrinas...

- Buvo pasakyta, kad sumažinimas prieštarauja Konstitucijai tiek, kiek sumažinta neproporcingai. Tereikėjo suskaičiuoti, kaip proporcingai sumažinti. Suprantate? Svarbiausias aspektas buvo proporcingumas. Taigi tiems, kas valdo viešuosius finansus ir priima sprendimus, reikėjo suskaičiuoti, kokia dalis buvo neproporcingai sumažinta. Tai nebuvo padaryta. Nueita paprasčiausiu keliu ir atkurta buvusių koeficentų padėtis. Aš manau, kad galbūt tuo metu reikėjo teisininko, kuris labai aiškiai išanalizuotų nutarimą, ir finansininkų ekonomistų, kurie galėtų pasakyti, ar visi iki krizės buvę rodikliai yra atkurti. Viskas labai paprasta.

- Į Konstitucinį Teismą kreipėtės ir dėl teisėjų valstybinių pensijų mažinimo. Kodėl?

- Sveikiname Vyriausybės siekį galų gale teikti Seimui įstatymų projektus dėl teisėjų valstybinių pensijų, kad būtų įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimai.

Tačiau, mūsų požiūriu, dabar mokamų pensijų mažinimas yra negalimas. Mat Teisingumo ministerija aiškinamajame rašte teigia, kad jau paskirtų ir mokamų pensijų mažinimas galimas. Tai yra teisinis ginčas, mūsų nuomonė - vienokia, vykdomosios valdžios - kitokia.

- Tačiau kodėl teisėjai nesutinka su mažesnėmis pensijomis?

- Ne, mes nesame prieš. Mes tiesiog skaitome teismo nutarimus, skaitome doktriną. Mes manome, kad Konstitucija draudžia jau paskirtų ir mokamų pensijų mažinimą. Tačiau nuomonė yra ir kita, kuri kildinama iš visiškai kitokio doktrinos aiškinimo. Gali būti, kad mes neteisūs, bet mes norime žinoti kompetentingą nuomonę tų, kurie turi teisę aiškinti Konstituciją.