Taupyti, taupyti, taupyti! Iš ko?

Kodėl statistinis lietuvis, ne tinginys ir ne veltėdis, vos išgyvena nuo algos iki algos, turi nuolat veržtis diržą ir negali sau leisti visaverčio poilsio? Toks klausimas kyla dažnam dirbančiam žmogui, pavargusiam nuo pilko gyvenimo scenarijaus: darbas-sąskaitų mokėjimas-darbas. Ar dėl to kaltas mūsų finansinis neišprusimas, neracionalios išlaidos, ar nepadoriai maži atlyginimai? Atsakymų bandykime ieškoti kartu su finansų specialistais...

Auga galimybės - auga poreikiai

"Suprantama, kad žmogų apima neviltis, kai jo galimybės yra mažesnės už poreikius, - į skundus dėl ne per geriausios gyvenimo kokybės atsakė "Swedbank" Asmeninių finansų instituto (AFI) vadovė Odeta Bložienė. - Išeitys yra dvi: arba didinti galimybes, arba mažinti poreikius."

Jeigu manote, kad pirmas variantas jums neįmanomas, esate priversti rinktis antrą. Kitaip tariant, vietoje mėsos nusipirkti bananą, o atostogas prie jūros iškeisti į atostogas namie.

Kita vertus, analitikai yra pastebėję, kad poreikiai auga didėjant galimybėms - keičiantis ekonominei situacijai, ir kuo daugiau turime pinigų, tuo daugiau jų ir išleidžiame. Perkame geresnį maistą, puošiame būstą, ilgiau atostogaujame...

Planuoti, limituoti, kontroliuoti

Jeigu neištempiate nuo algos iki algos, galbūt neplanuojate savo biudžeto? "Pirmiausiai savo poreikius reikia "įsprausti" į galimybes, - sako O. Bložienė. - Tai pagrindinis asmeninių finansų valdymo uždavinys. Numatykite, limituokite bei nuolat kontroliuokite savo išlaidas. Juk žinome iš anksto, kad jos padidėja šildymo, švenčių laikotarpiu. Taip pat išsikelkite metinius tikslus, pavyzdžiui, sutaupyti tam tikrą sumą atostogoms. Ir kas mėnesį atidėkite. Geriausia, jeigu nuo kortelės bus automatiškai nuskaityta į atostogų sąskaitą 10 proc. mėnesio pajamų - tokios dalies tikrai nepajusite, užtat po metų mėgausitės geresnės kokybės poilsiu."

[CITATA]

Daugiausiai pravalgantys

Bet jeigu galimybės, kitaip tariant - pajamos, neauga, o tuo tarpu auga kainos, lieka tik apriboti poreikius.

Dažną jau ima neviltis nuo nuolatinio diržo veržimosi: kada tai baigsis, kada galėsime atveržti? - teiraujamės asmeninių finansų ekspertės O. Bložienės.

Taupymas yra visą gyvenimą trunkantis procesas. Santaupos neatsiranda per vieną dieną, o jų reikia sukaupti ne tik atostogoms, bet ir "juodai dienai", senatvei ir t. t. Jeigu suaugę šeimos nariai uždirba net daugiau nei po vidutinį atlyginimą, tačiau augina du vaikus, jiems nuolat reikės skaičiuoti ir taupyti - laisvai nepagyvensi. Tačiau sutinku su jumis: taupymas neturi tapti skausmu. Neturėtume riboti būtiniausių savo poreikių.

Būtiniausias poreikis yra maistas. Jam išleidžiame kone pusę algos. Gal per daug valgome?

(Juokiasi.) Na, nesame labai nutukusi tauta. Tačiau išlaidos maistui mūsų šalyje išties labai didelės: jos sudaro apie 30 proc. visų išlaidų (2012 m. viršijo ketvirtadalį). Europos Sąjungos vidurkis - 15 proc., o Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje maistui išleidžiama tik apie 10 proc. visų pajamų.

Kodėl pas mus taip brangu prasimaitinti?

Maistas Lietuvoje nėra brangus. Jeigu lyginsime tokios pačios kokybės produktus čia ir kur nors Vokietijoje arba Britanijoje, pamatysime, kad pas mus jie pigesni. Pigesni nei Latvijoje ir Estijoje. Reikalas tas, kad mūsų pajamos mažesnės. Būtent todėl lietuvio biudžete išlaidų dalis maistui tokia didelė. Didžiausia Baltijos šalyse.

Su kiek pinigų, jūsų manymu, maistui gali išsiversti du vaikus auginantys žmonės?

Esame apskaičiavę, kad 4 asmenų šeimai visavertei mitybai per mėnesį būtina skirti 1000 litų. Čia skaičiuojant su kava, arbata etc. ir be nuolaidų.

Taigi jeigu šeimoje nusistatytume limitą maistui - ne daugiau kaip 250 Lt per savaitę, tai padėtų neišleisti daugiau nei reikia ir sutaupyti laisvalaikiui.

Duoną metame lauk

Tarkime, kad žmogus uždirba 2000 Lt per mėnesį. Maistui, pagal statistiką, jis išleidžia trečdalį: 600 Lt. Nors panorėjęs, anot finansų analitikų, išsiverstų ir su 250. Išeitų, kad valgo pernelyg prabangiai? Arba nusiperka per daug?

AFI duomenimis, lietuviai į šiukšlių dėžę išmeta 581 000 tonų maisto atliekų per metus. Kiekvienas iš mūsų - po 171 kg. Tiesa, nesame rekordininkai: estas išmeta 260 kg. Užtat latvis - tik 94 kg.

Asmeninių finansų instituto atliktos apklausos duomenimis, 35 proc. lietuvių maisto išmeta kartą per savaitę ar netgi dažniau. Ką gi meta? Daugiausiai duoną ir jos gaminius, taip pat šviežius vaisius, daržoves, pieno produktus.

"Atlyginimai pakankami"

Ar, įvertinus visą gyvenimo aplinką, mūsų šalyje atlyginimai (vidutiniai) yra pakankami pragyventi? Vėl teiraujamės finansų analitikės O. Bložienės nuomonės.

Jūs sakote, kad maistui išleidžiame tiek daug todėl, kad mūsų mažos pajamos. O vidutinis atlyginimas yra pakankamas išgyventi?

Pakankamas. Žinoma, jei lyginsime su ES vidurkiu, atsiliekame smarkiai. Ypač atsiliekame vertinant išlaidas laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms. Šiems dalykams išleidžiame vidutiniškai 1-2 proc. pajamų. Pavyzdžiui, vokiečiai tam skiria 7 proc.

Žodžiu, dirbame, kad pavalgytume, ir toliau dirbame. Be poilsio. Kur rasti pagrindą optimizmui?

Jis yra. Dvejus pastaruosius metus realus darbo užmokestis augo, mažėjo nedarbas. Maždaug nuo 2013 m. vidurio didėja vartojimas. Pernai atlyginimų augimą labiausiai pajuto minimalią mėnesinę algą gaunantys žmonės, aukštos kvalifikacijos darbuotojai, jis kilo statybos sektoriuje, o šiemet realios pajamos turėtų augti ir kitiems. Tai pagrindas optimizmui.

Dėl energijos išteklių brangimo ir pasaulinių tendencijų vėl brangs maistas!

Taip, prognozuojama, kad maisto produktų kainų indeksas pakils maždaug 5 proc., tačiau šiemet pajamos turėtų augti sparčiau negu kainos.

Manote, galėsime sau leisti ne tik pavalgyti, bet ir visavertiškai pailsėti?

Klaipėdiečiams, gyvenantiems prie jūros, visavertis poilsis visada garantuotas, - šypsosi.

"Vien taupyti nepakanka"

Tuo įsitikinusi kita mūsų pokalbininkė - finansų patarėja, sertifikuota vadybos konsultantė Rasa Mažrimienė, UAB "Vilniaus finansiniai patarėjai" direktorė.

Gerbiama Rasa, dažnam lietuviui atrodo, kad gyvenimas yra tik diržo veržimasis. Kada galėsime atsikvėpti?

O ką turite galvoje - atsikvėpti?

Jei žmogus uoliai dirba, neišlaidauja, ar tai neturėtų jam laiduoti ne tik maistą bei pastogę, bet ir, pavyzdžiui, atostogas po palme?

Atostogauti galima ir vienkiemyje Lietuvoje. Į egzotišką šalį galima vykti su turizmo agentūra, sumokėjus jiems už darbą, arba viską susiorganizavus patiems - ir sutaupius pusę išlaidų. Taigi atostogų kaina priklauso ir nuo to, kiek jūs pats įdedate pastangų jas planuodamas. Ar racionaliai išleidžiate savo pinigus.

Man regis, per krizę išmokome racionalumo.

Tikrai ne visi. Daug žmonių, ypač jaunų, ir dabar gyvena ne pagal pajamas - klimpsta į greituosius kreditus ir užsineria sau kilpą, iš kurios nelengva išsinerti. Negalima skolintis ir "pravalgyti". Geresniam gyvenimui reikia uždirbti. O vien taupymas gyvenimo kokybės nepagerins.

Stokojame verslumo?

Verslumas nebūtinai reiškia turėti savo verslą. Tai labiau pasakytina apie požiūrį. Darbo reikalais intensyviai bendrauju su užsieniečiais, ir kitoks mūsų požiūris į pajamas nori nenori išryškėja. Lietuviai paprastai galvoja, kad jais turi kažkas pasirūpinti. Piktinasi, kad darbdavys per mažai moka. Tačiau darbdavys - vienas iš mūsų: jo vadovaujama įmonė nesugeba uždirbti daug, produktyvumas mažas. Dauguma vadovų nesugeba tinkamai tvarkytis įmonės viduje, neracionaliai naudoja išteklius, nežino, kaip didinti rinkas, konkurencingumą ir t. t. Ir dar nemėgsta protingesnių už save darbuotojų... Visa tai virsta tiesioginiais nuostoliais. Iš kur bus tos didelės algos?

Bet mūsų verslas auga, mokosi... O kas nesimoko, tas vargsta.

Taigi vien tik taupyti nepakanka.

Žinoma, reikia, bet nepakanka. Reikia investuoti.

Žodis "investuoti" daugeliui asocijuojasi su "prarasti".

Aš kalbu ne apie investicinius fondus; sąvoka "investuoti" yra kur kas platesnė. Investuoti galima į lavinimąsi, savo gebėjimų ugdymą, į savo sveikatą. Geriausia investicija yra į patį save. Ji tikrai duoda grąžos. O jeigu jūs investuojate į akcijas, neturėdami apie tai jokio supratimo, tiesiog prarandate savo pinigus.

Manote, Lietuvoje yra pakankamai galimybių prasigyventi?

Taip, jų yra. Sutinku, kad aplinka verslui yra mažiau palanki negu užsienyje, kad mūsų mokesčių sistema ne pati geriausia, tačiau, kita vertus, čia yra mūsų prigimtinė žemė, čia jaučiame daugiau palaikymo nei svetimoje šalyje - bent jau iš savo šeimos.

Apklausa

Kiek išleidžiate maistui?

Violeta, 40 m., klaipėdietė: "Mūsų šeima susideda iš 4 asmenų. Išlaidų maistui griežtai nelimituojame, bet sutaupyti tikrai labai stengiamės. Kartą per metus perkame mėsą kaime - pusę kiaulės, t. y. apie 40 kg, sumokame 400 Lt; taip pat kaime perkame ir vištas (14 Lt/kg), viską užšaldome ir parduotuvėje mėsos nebeperkame. Darže užsiauginame daržovių, jas konservuojame. Parduotuvėje per savaitę maistui išleidžiame nuo 100 iki 150 Lt. Produktus renkamės pagal kokybę, tačiau žiūrime ir nuolaidų, sekame akcijas. Stengiamės, kad vaikų mityba būtų visavertė, todėl kas rytą verdame košes; daržoves, vaisius valgo kasdien. Dar pridėkite dviejų vaikų maitinimąsi mokykloje - per abu išeina apie 80 Lt savaitei. Maistui, paskolai, mokesčiams pinigų nepritrūksta, tačiau įvairiam poilsiui - spektakliams, koncertams, pramogoms nelieka. Atostogoms turime taupyklę ir visus metus sąžiningai taupome. Šiokioms tokioms sutaupome..."

Džiuginta, 35 m., vilnietė: "Mūsų šeima - 4 asmenų. Tiksliai nežinau, kiek per mėnesį išleidžiame maistui, bet manau, kad apie 2000 Lt. Mums svarbiausia, kad vaikų mityba būtų visavertė, ne tik kruopos ir duona, o su tūkstančiu litų būtų galima išsiversti nebent taip."

Laurynas, 32 m., klaipėdietis: "Gyvenu vienas. Didžiausia išlaidų dalis - būsto paskolai ir mokesčiams. Maistui skiriu ne daugiau kaip 300 Lt per mėnesį, nes turiu galimybę pietauti namuose, o ne kavinėse. Gaminuosi pats, taupiai, maisto nemetu lauk. Valgau įvairiai. Uždarbio minimaliai lieka laisvalaikiui, visai nelieka drabužiams."

Reda, 46 m., vilnietė: "Gyvenu su pensininke mama, mano užarbio maistui pakanka, bet mums daug ir nereikia. Neleidžiame pinigų laisvalaikiui, atostogaujame savo sodyboje kaime."

Jolita, 55 m., šilutiškė: "Mūsų vaikai jau užaugę, gyvename dviese su vyru. Maistui dabar išleidžiame apie 1300 Lt - kartais daugiau, kartais kiek mažiau. Stengiamės maitintis sveikai, o daržovės, žuvis, kalakutiena Lietuvoje labai brangūs. Vasarą atostogavome pas dukrą Ispanijoje - kad ten maistas prekybos centruose kainuoja tiek pat, kiek pas mus, o juk pajamos - nepalyginamos. Tik kavinėse maistas brangesnis nei pas mus. Manau, kad ir sekant nuolaidas vienam žmogui Lietuvoje prasimaitinti yra būtini 500 Lt per mėnesį. Užtenka ir 250? Nebent metant svorį..."

Bronislava, 63 m.: "Esu dirbanti pensininkė, gaunu 850 Lt pensijos ir 800 Lt uždirbu. Maistui nesu išranki, bet stengiuosi maitintis kuo sveikiau. Seku nuolaidas. Prasimaitinu už 540 Lt per mėnesį. Už butą žiemą tenka mokėti 300-400 Lt. Didelės išlaidos vaistams. Kaip išgyventi nedirbant, neįsivaizduoju. Viltis vienintelė - vaikų pagalba."

AR ŽINOTE, KAD...

Pagal statistiką, vieno vaiko išlaikymas iki 18 metų Lietuvoje kainuoja 150 tūkst. litų.
Vidutinės studentų pajamos Lietuvoje per mėnesį yra 620 litų.
Lietuviai linkę verčiau atsisakyti drabužių, avalynės ir laisvalaikio, bet ne automobilio.
-----------------------

ŽINOSI - PRAVERS

* Didelės pakuotės padidina vartojimą vidutiniškai 22 proc. Taip atsitinka dėl mūsų įsitikinimo, kad perkant didesnį kiekį prekės vieneto kaina mažėja.
* Prekių daugiau paimame iš pilnesnių ir ryškiau apšviestų lentynų.
* Jeigu produktas supakuotas į permatomą, o ne matinę pakuotę, jo suvalgysite daugiau.
* Mokėdami grynaisiais, o ne kortele, išleidžiame mažiau, nes psichologiškai tai skausmingiau.
* Kredito kortelė sukuria iliuziją, kad galime sau leisti daugiau, nei iš tikrųjų galime.

Praktiški patarimai

Kiek maisto per parą žmogus turi suvartoti, vienos taisyklės nėra: energijos poreikis priklauso nuo individualių žmogaus fiziologinių ypatumų bei oro sąlygų. Taip pat negalima visiems pritaikyti vienos mitybos teorijos. Vis dėlto dietologai sutaria, kad tikrai savęs nenuskriausime, jei parduotuvėje iš savo prekių krepšelio išimsime traškučius, vaisvandenius, majonezą, saldainius ir, žinoma, alkoholį. Dvi dienas per savaitę galime drąsiai apsieiti be mėsos. Raudonos mėsos pakaks ir kartą per dvi savaites, dažniau rekomenduojama valgyti paukštieną. Bent kartą per savaitę turime vartoti žuvies, o vaisių, daržovių, kruopų, duonos - kasdien.

Gydytoja dietologė Laura Romeraitė tėvams primena: vaiko organizmui būtinos kruopos, bulvės, kiaušiniai, augalinis aliejus, pienas ir jo produktai (varškė, jogurtai), daržovės, vaisiai, tamsi bemielė duona. Bent kartą per savaitę vaikas turėtų suvalgyti apie 300 g riebios žuvies (silkė, skumbrė, lašiša etc.).