Taupydami šilumą nebūtinai sutaupysite pinigų

Kvartalo daugiabučius administruojančios įmonės vadovas tikina, kad nieko keisto šioje situacijoje nėra - taip nutinka susidarius dideliam skirtumui tarp gyventojų pateikiamų rodmenų ir įvadinio skaitiklio duomenų. Tokiu atveju didžiąją skirtumo dalį tenka apmokėti mažiausiai šilumos suvartojusiems gyventojams.

"Mūsų namo laiptinėje įrengti atskiri skaitikliai. Butuose įrengta sistema, leidžianti šilumą reguliuoti pagal poreikius. Gavęs sąskaitą nustebau, mat išskirtoje eilutėje, nurodančioje sumą už bendrųjų patalpų šildymą, puikavosi skaičius, didesnis už to mėnesio buto šildymą. Reguliuodamas šilumą bute jos išnaudojau už 75 litus, o bendrųjų patalpų šildymas man atsiėjo 87 litus. Kaip taip gali būti? Negi laiptinės taip smarkiai šildomos?" - stebėjosi Dragūnų g. 6 namo gyventojas Bronius.

Vyro teigimu, jis bandė išsiaiškinti situaciją, tačiau sulaukė atsakymo, jog už bendrųjų patalpų šildymą daugiausiai moka tie gyventojai, kurie savo butuose suvartoja mažiausiai šilumos, mat tokia yra skaičiavimo metodika.

"Bet kodėl taip turi būti? Aš taupau šilumą, jos suvartoju mažiau, kodėl turiu tokiu atveju mokėti daugiau? Nėra taip, kad laikyčiau šaltą butą ir šildyčiausi kaimynų sąskaita. Šilumos yra pakankamai. Be to, esame įsirengę šildomas grindis, jos suteikia papildomai šilumos. Tam ir kraustėmės į naujos statybos butą, kad galėtume patys reguliuoti šilumą ir sutaupyti", - pasakojo vyriškis.

Dragūnų kvartalą administruojančios UAB "Adminta" direktorius Aleksejus Jegorovas teigė, jog panašių gyventojų klausimų sulaukia dažnai, tačiau visoms kylančioms abejonėms yra tinkamas paaiškinimas.

"Šįkart tokia situacija susidarė Dragūnų gatvės 6-ajame name, praėjusį kartą ji buvo 11-ajame. Tiesiog yra tokia bendrojo naudojimo patalpų šildymo skaičiavimo metodika, taikoma šilumininkų. Susidariusi suma nėra tik bendrojo naudojimo patalpų šildymo kaina, bet ir skirtumas, kuris susidaro dėl per anksti ar neteisingai deklaruotų arba visiškai nedeklaruotų gyventojų rodmenų", - pasakojo A. Jegorovas.

Vyro teigimu, bendrovei "Klaipėdos energija" duomenys yra perduodami 25 mėnesio dieną. Kruopštesni gyventojai rodmenis skuba užrašyti vos gavę sąskaitas, t. y. apie 15-17 mėnesio dieną. Per dešimt dienų šilumos sąnaudos gerokai pasikeičia. Nutinka ir taip, jog gyventojai rodmenų iš viso nedeklaruoja, mat pamiršta ar būna išvykę. Tokiu atveju eilutėje prie šių gyventojų įrašomas nulis arba taikomas normatyvinis šilumos suvartojimas. Kadangi realiai šilumos suvartojama daugiau, susidaro skirtumas, kuris yra išskirstomas visiems namo gyventojams.

"Tokia jau yra numatyta metodika, pagal kurią tokiu atveju tas gyventojas, kuris suvartojo mažiau šilumos, turi mokėti daugiau už bendrųjų patalpų šildymą. Nebūtų socialiai teisinga, jei žmogus, kuris šildė intensyviai, turėtų dar daug mokėti ir už bendrąsias patalpas. Juk jo šiluma per sienas į tas patalpas pereina. Todėl laikotarpiu, kai vyrauja itin žema temperatūra, prisukant šilumą butuose nepavyksta sutaupyti labai daug, mat tenka daugiau sumokėti už bendrąsias patalpas.

Tokia situacija susidaro ne kiekvieną mėnesį, todėl daug kam sukelia nuostabą ir pasipiktinimą. Tačiau kitą mėnesį skirtumas išsilygina ir suma už bendrųjų patalpų šildymą pasikeičia", - teigė bendrovės direktorius.

"Butas nėra vienkiemis"

Darius BIEKŠA, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos narys

Net jei kai kurie gyventojai šildosi mažiau norėdami sutaupyti ar mėgdami vėsesnę temperatūrą, tai vis tiek reiškia, kad kaimynai šildosi daugiau, mat šiluma per sienas patenka ir į kitus butus, be to, reikia palaikyti ir viso pastato temperatūrą. Tai fizikos dalykai. Būtent todėl įvedėme pastovaus šildymo sąlygą. Yra sutarta, kad butuose turi būti palaikoma 18 laipsnių temperatūra. Jei vieniems gyventojams atrodo, kad jiems pakanka palaikyti, tarkime, 13 laipsnių temperatūrą, ir kitus kelis laipsnius prisidurti kaimynų sąskaita, tai šalia gyvenantiems tenka palaikyti daug didesnę temperatūrą, kad pakankamai sušildytų savo butą ir dar prisidėtų prie kaimynų. Todėl visą namo išnaudotą šilumą padaliname pagal kvadratūrą kiekvienam butui ir gauname tam tikrą šilumos kiekį, kuris teoriškai turėjo būti sunaudotas. Žinoma, žvelgiant iš vieno žmogaus pozicijos tai gali pasirodyti kvaila, tačiau butas nėra vienkiemis ir reikia atsižvelgti į viso daugiabučio gyventojų poziciją. Taip mes bandome bent jau dirbtinai apginti tų gyventojų, kuriems tenka savo buto šildymo sąskaita šildyti ir kaimynus, interesus.