Taupome dėl savo saugumo

- Gaunant lietuvišką minimalią mėnesinę algą, siekiančią 325 eurus, ar įmanoma dar atsidėti 10 proc. santaupoms? - „Vakaro žinios“ paklausė asmeninių finansų ekspertės Marijos BUNKAITĖS.

- Žinoma, kad minimalus atlyginimas labai riboja ir tikrai nėra taip paprasta dar sutaupyti. Dažniausiai tokių žmonių gyvenime daugeliu atvejų yra svarbesnių dalykų šiandien, už kuriuos reikia susimokėti. Žinoma, gal teoriškai šie žmonės supranta, kad reikėtų galvoti apie ateitį, bet taupymą tenka atidėti ateičiai, nes šiuo metu tam tiesiog nėra galimybių.

- Jei žmogus, gaudamas nedideles pajamas, šį mėnesį priverstas maistui skirti mažiau pinigų, nes nori atsidėti remontui ar naujoms padangoms, tai jau taupymas ar tiesiog sukimasis iš padėties?

- Taupymas - tai vartojimo atidėjimas ateičiai. Jeigu žmogui reikia naujų padangų, tai situacija tokia, kad bet kokiu atveju tas padangas pirkti reikės, nesvarbu, šiandien ar rytoj. Atsakingesni žmonės tokiems dalykams ruošiasi iš anksto. Tie, kurie neturi galimybių arba yra mėgėjai neprisiimti atsakomybės, niekada tam nesusitaupys. Juk ir toms pačioms padangoms galbūt buvo galima taupyti pusę metų, o ne paskutinį mėnesį. Deja, kai atidedami mokėjimai paskutinei minutei, labai dažnai tie mokėjimai sukelia daug skausmų ir nepatogumų. Tačiau taupymas - tai nėra galvojimas apie konkretų pirkinį, tai yra šiek tiek daugiau. Taupymas yra galvojimas apie saugumą, jei netektume darbo ar mums pašlytų sveikata ir negalėtume uždirbti pinigų.

- Bendraujate su daug žmonių. Ar pasikeitė gyventojų taupymo ir pinigų leidimo įpročiai įvedus eurą, kai štai prie kapinių žvakutės vietoj 2,5 lito jau kainuoja 1,7 euro?

- Pasikeitė įpročiai tiems, kurie neturėjo konkrečių skaičiavimų ir planų. Nes tie, kurie neplanuoja, visuomet moka daugiau. Jei tas pačias žvakes mes perkame ne prekybos centre, kur dabar yra 30 proc. akcija, o paskutinę akimirką prie kapinių, visuomet sumokėsime daugiau. Apie pirkinį nepagalvojus iš anksto ir jam nepasiruošus visuomet yra didelė tikimybė, kad mokėsi daug brangiau.

- Politikai nuolat mums kartoja, kad kainos nepasikeitė arba jos yra tokios, kaip ir turi būti - europietiškos. Bet atlyginimai mūsų į europietiškus vis dar nepanašūs?

- Niekaip. Bet tai skatina žmonių kūrybingumą. Todėl pas mus normalus dalykas yra efektyvus apsipirkimas, nemažai žmonių ir žvakių prie kapinių neperka, o tokiems pirkiniams pasiruošia iš anksto. Kitose šalyse žmonės gyvena laisviau ir tiek daug apie taupymą tikrai negalvoja. Todėl jie ir jaučiasi geriau, nes jiems nereikia tiek daug skaičiuoti.

Pas mus daugelis taip pat nenorėtų apie tai galvoti, bet esame priversti. Taip pat priversti ieškoti įvairių akcijų. Ir džiugu, kad jos yra. Nors vis dar turime nemažai žmonių, kurie akcijų neieško, nes jiems psichologiškai sunku pripažinti, kad jie kažko negali sau leisti be akcijos. O juk yra situacijų, kai negali sau leisti, ir kai nesupranti, ta situacija labai brangiai kainuoja.

- Centą prie cento dėti Lietuvoje ilgainiui gali taip pat būti nepopuliaru. Išsiplėtusi greitųjų kreditų rinka jau siūlo skolintis net žieminėms padangoms.

- Taip, žmonėms yra tiesiog peršama reklama ir natūraliai žmonės ilgainiui ima galvoti, kad šalia yra lengvesnis sprendimas. Kam taupyti? Nes taupyti kainuoja daug jėgų. Nuo savęs atplėšti kąsnį yra sudėtinga, o daug lengviau už 120 ar 200 procentų pasiskolinti pinigų ir nusipirkti vieną padangų komplektą, bet sumokėti kaip už du. Ir šioje situacijoje priežastis bus ta pati - iš anksto šiam pirkiniui nepasiruošėme.

Gyventojų tyrimo, kurį Lietuvos banko užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, rezultatai

Tyrimas parodė, kad praradę pagrindinį pajamų šaltinį 30 proc. respondentų galėtų sėkmingai dengti pragyvenimo išlaidas ne mažiau kaip tris mėnesius, dar 29 proc. tai galėtų daryti mėnesį.

Tik 46 proc. apklaustų namų ūkių nurodė turį tam tikrą „finansinę pagalvę“. Netikėtam išlaidų šokui labiau yra pasirengę vyrai, aukštesnio išsilavinimo, didžiausias mėnesio pajamas (daugiau nei 489 Eur) gaunantys namų ūkių atstovai ir didmiesčių gyventojai.

55 proc. šalies gyventojų nurodė turį finansinių tikslų. Pagrindiniai tikslai yra orientuoti į būsto (16 proc.) ir automobilio (11 proc.) įsigijimą.

Nagrinėjant taupymo ypatumus paaiškėjo, kad lietuviai dažniausiai taupo grynaisiais pinigais (45 proc.) ir banko sąskaitoje (43 proc.), o 28 proc. apklaustųjų nurodė per pastaruosius metus aktyviai netaupę.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“