Tarp reformos idėjų - ir mokesčiai vaikams

Svarstomas variantas dalį pensijos mokėti iš bendro šalies biudžeto, o "Sodros" mokamoji dalis būtų apskaičiuojama pagal taškų sistemą arba virtualių asmeninių sąskaitų pagrindu.

Taškų sistemos esmė ta, jog už kiekvienus socialinio draudimo stažo metus ir mokėtas įmokas būtų skiriami tam tikri apskaitos vienetai, t. y. taškai. Tokios sistemos laikomasi Pramcūzijoje, Vokietijoje.

Pasirinkus virtualių sąskaitų modelį, gyventojų pensijos būtų proporcingos tam, ką jie sumokėjo per visą gyvenimą, t. y. išmokos būtų susietos su įmokomis, o žmonės lyg banko sąskaitoje matytų, kiek yra sukaupę pinigų. Tokį modelį pasirinko latviai, švedai, lenkai.

Įgyvendinimas užtruktų

Karštų diskusijų kelia ne tik abu galimi modeliai, bet ir idėja mokėti bazinę pensiją iš biudžeto. Visuomenė baiminasi, jog tam gali tekti kelti kuriuos nors mokesčius.

Atsargiai šiuos siūlymus kol kas vertina ir valdančioji koalicija.

"Taškų kaupimo sistemos dalykai jau nėra kažkokia naujiena, apie tai buvo kalbėta metų pradžioje. Kai kuriose pasaulio šalyse, matyt, toks modelis egzistuoja, tačiau nematant viso bendro vaizdo šiandien būtų sunku iki galo vertinti, nes vis tiek reikia prognozuoti socialinio draudimo sistemos funkcionavimą ne metams ar dvejiems į priekį, o kaip tai atrodys po 10-20 metų", - po susitikimo su koalicijos partneriais praėjusią savaitę kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ir šiuo metu netiesiogiai dalis pensijoms skirtų lėšų ateina iš biudžeto.

"Sodra", anot E. Masiulio, turi beveik 3 milijardų litų deficitą, kuris dengiamas iš nacionalinio biudžeto, tik tiek, kad tai yra fiksuojama kaip skola valstybės biudžetui.

"Šiandien pasakyti, kad iš biudžeto reikėtų mokėti visas bazines pensijas, būtų per daug neatsakinga. Nes valstybės biudžetas ir taip turi gana daug įsipareigojimų, ir tada klausimas, kas nukentės, iš kur reikės paimti tuos pinigus, nes akivaizdu, kad artimiausiu metu papildomai tokių didelių biudžeto augimo tempų tikrai sunku tikėtis", - sakė jis.

Seimui apsisprendus dėl pensijų sistemos reformos, darbo grupė turėtų iki ateinančių metų vasario 1 dienos parengti koncepciją ir pateikti socialinės apsaugos ir darbo ministrui.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė yra minėjusi, kad net ir apsisprendus dėl reformos krypties, jos įgyvendinimas gali užtrukti, pavyzdžiui, švedai prie virtualių sąskaitų ėjo apie 10 metų.

Viceministrė atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą - šiuo metu socialinio draudimo įmokos gula tik ant dirbančiųjų pečių, o norint keisti pensijų sistemą, reikėtų plėsti socialinio draudimo finansavimo bazę.

Vaikai - tėvams

Rudens sesijoje ketinama pateikti ir gana netikėtų pensijų sistemos tobulinimo idėjų. Seimo narys Valdemaras Valkiūnas siūlys įvesti naują mokestį, pagal kurį vaikai turėtų mokėti kiekvienam iš tėvų po 5 proc. savo pajamų.

"Šita idėja man atėjo prieš penkerius metus. Tai būtų labai didelis proveržis ir paskutinis šansas Europai išsigelbėti, kad nebūtų ilginamas pensinis amžius, kad nenusenėtų Europa", - sakė jis.

Toks mokestis, V. Valkiūno nuomone, didintų ir gimstamumą.

"Jums mokėtų jūsų vaikai, todėl jūs būsit motyvuotas turėti daugiau vaikų, kad jie būtų geriau išauklėti, geresnius mokslus baigtų ir geriau įsidarbintų. Kuo jūs daugiau įdėsit į savo vaikus, tuo didesnę grąžą turėsit", - mano jis.

Pagal V. Valkiūno sumanymą, pinigus darbdavys turėtų pervesti Mokesčių inspekcijai. Tėvai pinigus gautų kartą per mėnesį.

"Mokesčių didinti nereikėtų"

Raimondas KUODIS, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius

Idėja, kad bazinę pensiją būtų galima mokėti ne iš socialinio draudimo įmokų, o iš pajamų, pelno, pridėtinės vertės mokesčių, yra svarstytina. Kai kuriose šalyse ji yra įgyvendinta. Kita dalis mokama socialinio draudimo principu - kiek sumokėjai įmokų, tiek gausi išėjęs į pensiją.

Šešėlinės ekonomikos mastas yra toks didelis, kad nors truputį pagerinus situaciją, pinigų biudžete būtų, jokių mokesčių tam, kad būtų galima mokėti pensijas, didinti nereikėtų.

Mano palaikomas virtualių asmeninių sąskaitų modelis konkuruos su taškų sistema - kas ką įtikins. Kokius įžvelgiu taškų sistemos minusus? Dabartinė sistema iš esmės yra laikytina taškų sistema, tai kur čia reforma? Be to, žmonės suvokia, kas yra litai, palūkanos, o kas yra taškai - susigaudyti sunkiau. Todėl virtualių sąskaitų modelis yra skaidresnis.

"Sąskaitos tebebus tuščios"

Kaetana LEONTJEVA, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Birželio 15 dieną Vyriausybė patvirtino koncepciją dėl pensijų sistemos reformos, nurodė sudaryti darbo grupes. Konkrečius pasiūlymus ir darbo planą darbo grupė, kurios veikloje dalyvauja ir LLRI prezidentė Rūta Vainienė, turėtų pristatyti iki vasario 1 dienos.

Šioje koncepcijoje numatyta, kad bazinė pensija būtų mokama iš valstybės biudžeto, vadinasi, mažėtų "Sodros" įmokos, didėtų mokesčiai. Klausimas yra toks, ar bazinė pensija būtų mokama visiems, ar priklausytų nuo pajamų. Koncepcijoje rašoma, kad jeigu "Sodros" mokama pensija yra pakankama, bazinės žmogus negautų. Taigi bazinė pensija būtų kaip pašalpa. Tokiu atveju ar tikslinga kurti atskirą formą, kai jau turime egzistuojančią pašalpų sistemą? O vien perkėlimas iš "Sodros" į valstybės biudžetą nėra reforminis dalykas, tik mechaninis.

Ar pasisakyčiau už taškų sistemą, ar už virtualias sąskaitas? Tam reikėtų gerai apsvarstyti kiekvienos sistemos pliusus ir minusus. Darbo grupė spręs šiuos dalykus. Tačiau ir su viena, ir su kita sistema išlieka finansavimo klausimas - sąskaitoje pinigai nebus kaupiami. Jie kaupiami vieninteliu atveju, kai žmogus tai daro savanoriškai ir reguliariai perveda dalį lėšų. Tiek virtualios sąskaitos, tiek taškai iš esmės yra einamosiomis įmokomis paremta sistema, taigi ji nesikeičia. Pinigai išleidžiami, sąskaitos - tuščios.